Lietuvių kultūra
Lietuvių kultūra jungia senąsias baltų tradicijas, šimtmečius trukusią Europos įtaką ir stiprų pasididžiavimą kalba bei tapatybe, išlikusia per XX amžiaus sukrėtimus. Ji atsiskleidžia dainose, amatuose, virtuvėje, šventėse ir kasdieniame žmonių gyvenime.
Lietuvos dainų ir šokių šventė, vienas didžiausių Europos folkloro renginių
Dainų šventė - kultūros širdis
Kas kelerius metus Vilnius trumpam sustoja. Dešimtys tūkstančių choristų ir šokėjų iš visos Lietuvos bei lietuvių diasporos susirenka į Lietuvos dainų ir šokių šventę. Pirmoji šventė surengta 1924 metais, o šiandien tai vienas didžiausių folkloro renginių pasaulyje, kartu su Latvijos ir Estijos tradicijomis įtrauktas į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Tai ne vien kultūrinis renginys. Tai ir politinis simbolis, tautinės atminties veiksmas. Sovietmečiu Dainų šventė buvo viena iš nedaugelio erdvių, kur lietuviai galėjo viešai rodyti savo tapatybę. Dainos čia buvo ne tik melodijos - jos tapo kalba, kurios valdžia negalėjo visiškai nutildyti. Kai 1989 m. Baltijos kelio dalyviai susikibo rankomis, skambėjo ir Dainų šventės repertuaras.
Daina: gyva atmintis
Lietuvių liaudies dainos, dažnai vadinamos tiesiog dainomis, yra vienas turtingiausių pasaulio vokalinės tradicijos lobių. Jos dažnai daugiabalsės: kelios balsų linijos susipina į sudėtingus darnius raštus. Jose dainuojama apie gamtą, meilę, darbą, mirtį, karus ir ramius rytus. Daugeliui jų - šimtai metų.
Stebina tai, kiek gyvos šios tradicijos išliko šiandien. Jaunimo ansambliai visoje Lietuvoje mokosi senųjų dainų. Universitetai siūlo etnomuzikologijos studijų programas. Tėvai perduoda vaikams savo tėvų dainas. Ši tradicija gyva ne tik muziejuose, bet ir kasdienio gyvenimo ritme.
"Lietuviai dainuoja, kai gimsta, kai miršta ir kai pasitinka vasarą. Daina nėra tik tai, ką jie daro - tai dalis to, kas jie yra."
Gintaras: Baltijos auksas
Gintaras Lietuvos kultūroje užima beveik tokią pat vietą kaip kalba ar vėliava. Jo randama Baltijos pakrantėje, o rinkimo ir apdirbimo tradicija siekia tūkstančius metų. Lietuviški gintaro papuošalai - nuo paprastų nešlifuotų gabalėlių iki subtilių sidabro ir gintaro dirbinių - parduodami suvenyrų krautuvėse ir specializuotose juvelyrikos parduotuvėse.
Tačiau gintaras nėra vien suvenyras. Jis turi ir kultūrinę reikšmę. Gintaro naudojimas vestuvių papuošaluose - sena tradicija. Kai kurie žmonės tiki jo gydomosiomis savybėmis, todėl galima rasti parduotuvių, siūlančių gintaro karolius kaip priemonę nuo įvairių negalavimų. Nesvarbu, ar tuo tikite, ar ne - tai autentiškas ir senas tikėjimas.
Linai ir tekstilė
Lietuva turi gilias linų audimo tradicijas. Šimtmečius šalis buvo viena svarbiausių lininių audinių gamintojų Europoje. Tradiciniai lietuviški audiniai dažnai būna geometrinių raštų, juodos, baltos ir žemiškų rausvai rudų atspalvių. Jie buvo naudojami viskam: nuo staltiesių iki kostiuminių audinių, nuo pagalvių užvalkalų iki apeiginių skarų.
Tradiciniai lininiai audiniai Lietuvoje gaminami ir šiandien. Jų ieškokite specializuotose parduotuvėse ir turguose Vilniuje bei kituose miestuose. Tai vieni praktiškiausių ir autentiškiausių suvenyrų, kuriuos galima parsivežti namo.
Šventės ir tradicijos per metus
Vasario 16-oji (Nepriklausomybės diena) ir Kovo 11-oji (Nepriklausomybės atkūrimo diena) yra svarbiausios valstybinės šventės, minimos rimtai ir su giliu jausmu. Joninės, arba Šv. Jono naktis birželio 24 d., yra viena seniausių ir linksmiausių švenčių: vasaros saulėgrįža su laužais, vainikais ir šokiais prie upių bei ežerų. Kūčios, Kalėdų vakaras, yra ypač svarbi šeimos šventė su dvylika patiekalų be mėsos ant stalo.
Šiuolaikinis menas ir kūrybinė scena
Vilnius šiandien turi gyvą šiuolaikinio meno sceną. Galerijos, studentų parodų erdvės ir nepriklausomi kūrybiniai centrai išsidėstę visame mieste. Užupis yra natūralus traukos taškas, tačiau meninis gyvenimas jau seniai išsiplėtė toli už jo ribų. Lietuvos fotografai, skulptoriai ir tekstilės menininkai sulaukia tarptautinio pripažinimo. Vilniaus gatvės menas - ne vien grafičiai, bet ir kruopščiai sukurti muralai, kalbantys apie miesto istoriją ir dabartį.