Prieš žvejodami atsiverskite susietą išsamų gidą ir oficialų šaltinį.
Leidimai ir prieiga
Ar Lietuvoje reikia žvejybos leidimo?
Paprastai taip. Tinkamas leidimas priklauso nuo telkinio:
- žvejo mėgėjo bilietas – atitinkamiems neišnuomotiems valstybiniams telkiniams;
- leidimas žvejoti konkrečiame išnuomotame valstybiniame telkinyje;
- žvejo mėgėjo kortelė – ten, kur organizuojama limituota žvejyba;
- savininko ar įgalioto valdytojo leidimas ir sąlygos – privačiam natūraliam telkiniui, nebent taikoma dokumentu pagrįsta įstatyminė teisė žvejoti nemokamai;
- savininko ar įgalioto valdytojo leidimas ir sąlygos – privačiam dirbtiniam telkiniui, kuriame įstatyminė teisė žvejoti nemokamai negalioja.
Įprastas bilietas nesuteikia teisės žvejoti visuose šalies telkiniuose. Pradėkite nuo konkrečių telkinių leidimų gido.
Ar užsienio lankytojas gali įsigyti Lietuvos žvejybos leidimą?
Taip. Lietuvos aplinkos ministerija nurodo, kad užsienio pilietis vietoj Lietuvos asmens kodo gali pateikti gimimo datą. Leidimai parduodami per ALIS ir tam tikrose fizinėse prekybos vietose. Lietuvos Aplinkos apsaugos departamento informacijoje paaiškinta, kad perkant internetu reikia Lietuvoje veikiančios mokėjimo įstaigos paslaugų; kitas asmuo paprastai gali nupirkti leidimą naudodamas lankytojo duomenis, išskyrus atskirai nurodytą lašišų ir šlakių kortelių atvejį.
Leidimą įsigykite prieš atvykdami prie kaimo telkinio, kur ryšys gali būti silpnas.
Kiek kainuoja įprastas žvejo mėgėjo bilietas?
Ministerijos 2026 m. liepos mėn. paskelbtos kainos buvo:
| Galiojimo laikas | Kaina |
|---|---|
| 2 dienos | 3 € |
| 1 mėnuo | 10 € |
| 1 metai | 30 € |
Išnuomotų ir privačių telkinių leidimams bei limituotos žvejybos kortelėms taikomos atskiros kainos. Prieš mokėdami jas patikrinkite oficialioje pirkimo sistemoje.
Dabartiniai ALIS kodai: L05.1 - bilietas neišnuomotiems valstybiniams vandenims, L05.2 - konkrečiam išnuomotam telkiniui, L06.1 - limituotai žvejybai, L06.2 - nurodytam lašišų ir šlakių ruožui. L05.2 galioja tie patys 3/10/30 € laikotarpiai kaip L05.1; L06.2 kainuoja 5 € už parą. L06.1 kaina priklauso nuo telkinio: ministerijos pateiktas iki 15 € per parą pavyzdys taikomas aprašytiems išnuomotiems limituotos žvejybos telkiniams, ne visiems telkiniams. Prieš pirkdami skaitykite leidimų gidą.
Ar per valstybines šventes kiekvienas gali žvejoti nemokamai?
Vasario 16 d., kovo 11 d., liepos 6 d. ir rugpjūčio 15 d. visi gali žvejoti neįsigiję įprasto leidimo valstybiniuose vandenyse, kuriuose mėgėjiška žvejyba nėra draudžiama ir nėra organizuojama limituota žvejyba. Žuvų rūšių, dydžio, įrangos, prieigos ir apsaugos taisyklės lieka galioti.
Asmenys iki 18 metų, Lietuvos Aplinkos apsaugos departamento (AAD) nurodyti pensijų gavėjai ir asmenys su negalia taip pat turi teisę žvejoti nemokamai, jeigu turi reikalaujamą dokumentą. Jei dokumentas išduotas ne Lietuvoje, prieš kelionę pasiteiraukite AAD, kokį patvirtinimą reikėtų turėti su savimi.
Kur galiu žvejoti?
Pradėkite nuo konkretaus telkinio, o ne regiono. Yra įprasti valstybiniai, išnuomoti bei privatūs vandenys, limituotos žvejybos vietos, rezervatai, uždaryti ruožai ir pasienio vandenys. Netoli nakvynės esantis ežeras savaime nesuteikia teisės jame žvejoti.
Telkinio teisinį statusą tikrinkite ALIS, tada – AAD apribojimus, prieigą ir saugomos teritorijos taisykles. Atskirai aptariami Aukštaitija ir Labanoras, Nemuno delta ir Kuršių marios, Platelių ežeras, upės ir Baltijos pakrantė.
Kokia geriausia vieta pirmajai žvejybos kelionei?
Atostogoms prie ežero tinka Palūšė ar Molėtų–Labanoro apylinkės. Deltos vandens keliams ir žvejybai valtimi rinkitės Šilutę ar Rusnę. Pajūrio atostogoms su viena žvejybos diena patogi Klaipėda. Vakarų ežerams – Platelių miestelis.
Pasirinkimas priklauso ir nuo transporto, teisėtos prieigos, gido bei šeimos poreikių. Vietovę pasirinkite prieš ieškodami konkrečios nakvynės.
Ar galiu eiti privačia pakrante, kad pasiekčiau vandenį?
AAD nurodo, kad privatus žemės savininkas, valdytojas ar naudotojas negali trukdyti patekti į bendrą 5 m juostą iki vandens linijos. Tai neleidžia kirsti privataus kiemo, naudotis kito asmens prieplauka ar platforma, statyti automobilių, stovyklauti, žaloti augmeniją ar naudoti privačią infrastruktūrą be sutikimo.
Priėjimo teisėtumas ir tinkamumas priklauso nuo reljefo, pastatų, saugomų teritorijų ir teisėtų statinių. Neaiškų maršrutą patikrinkite iš anksto, užuot jo ieškoję ginčydamiesi prie vartų.
Žuvys, limitai ir įranga
Kokias žuvis galiu gaudyti Lietuvoje?
Gėlavandeniuose telkiniuose dažnai minimos lydekos, ešeriai, starkiai, karšiai, kuojos, lynai, karpiai, šapalai, meknės, salačiai, šamai ir vėgėlės. Specializuotai žvejojama kiršlių, margųjų upėtakių, lašišų bei šlakių turinčiose upėse. Deltoje ir mariose minimi karšiai, kuojos, ešeriai, starkiai, lydekos, žiobriai ir stintos. Baltijos lankytojai dažnai teiraujasi stintų, strimelių, plekšnių bei lašišinių žuvų.
Rūšies buvimas nepatvirtina nei teisės ją žvejoti, nei laimikio tikimybės. Žr. žuvų rūšių, dydžių ir limitų gidą.
Kiek žuvų galiu pasilikti?
Įprastai žvejojant vidaus vandenyse, bendras leidžiamo pasilikti laimikio svorio limitas yra 5 kg vienai žvejybai; Kuršių marių limitas yra 7 kg. Skaičiavimui turi įtakos paskutinės žuvies svoris ir nurodytos išimtys. Taip pat taikomi skaičiaus apribojimai: pavyzdžiui, vienas šamas; iki dviejų lydekų, starkių, kiršlių, salačių arba ūsorių; iki trijų vėgėlių arba ungurių; iki penkių šapalų arba meknių. Iš šios kiekiu ribojamų rūšių grupės iš viso galima pasilikti ne daugiau kaip penkias žuvis.
Dydžio intervalai, draudimo laikotarpiai ir specialios telkinio sąlygos gali įpareigoti paleisti žuvį dar nevertinant svorio. Kuršių mariose ir Baltijos jūroje europinių ungurių negalima ne tik pasilikti, bet ir tikslingai žvejoti. Atsitiktinai sugautą ungurį nedelsdami paleiskite.
Kokie yra lydekų ir starkių limitai?
Pagal bendrąsias galiojančias taisykles žvejys gali pasilikti iki dviejų 50-80 cm lydekų ir iki dviejų 50-65 cm starkių, laikydamasis bendro penkių žuvų skaičiaus ir bendro svorio limitų. Lydekas žvejoti draudžiama nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d., o starkius nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d.
Pagal 7 priedą ekologinei būklei gerinti tvarkomiems vandens telkiniams taikomos kitos sąlygos: dirbtiniai masalai, vienas įrankis ir ne daugiau kaip viena lydeka bei vienas starkis, kurių kiekvienas yra bent 65 cm. Šiuose vandens telkiniuose turint ar naudojant sonarą abi rūšis privaloma paleisti. Oficialūs šaltiniai prieštarauja vieni kitiems dėl didžiausio dydžio: 7 priede jis nenurodytas, bendrosios taisyklės vis dar reikalauja paleisti ilgesnius kaip 65 cm starkius ir ilgesnes kaip 80 cm lydekas, o Lietuvos AAD lankytojams skirtoje atmintinėje abiem rūšims nurodoma 65-90 cm. Kol institucija neišaiškino prieštaringos 7 priedo maksimalaus dydžio informacijos, kelionės planavimui rekomenduojame paleisti visas šio priedo vandens telkiniuose sugautas lydekas ir starkius. Tai atsargi rekomendacija, o ne teiginys, kad įstatymas draudžia bet kokį pasilikimą.
Kaip pranešti apie pasiliktą lašišą ar šlakį?
Žuvį pasilikti leidžiama tik nurodytu laikotarpiu: sausio 1 d. - balandžio 30 d. su vienai parai ir vienam įvardytam 1 lentelės ruožui išduota žvejo mėgėjo kortele, tik šviesiu paros metu: vieną bent 65 cm lašišą arba šlakį. Per 10 minučių ir prieš išvykdami iš žvejybos vietos praneškite ALIS sistemoje, pateikdami reikiamus žuvies, žvejo ir kortelės duomenis, arba SMS numeriu 1769 išsiųskite ALIS, kortelės numerį ir LAS1 arba SLA1. Bet kuris elektroninis būdas panaikina kortelės galiojimą. Jei ketinate pranešti SMS žinute iš ne Lietuvoje išduotos SIM kortelės, prieš kelionę pasiteiraukite AAD, ar jūsų tinkle veikia trumpasis numeris 1769.
Atskira ne ALIS sistemoje išduotos popierinės kortelės tvarka reikalauja pažymėtą kortelės dalį nuplėšti per 5 minutes, o pranešimą su rūšimi, lytimi, skaičiumi, dydžiu ir žvejybos vieta išsiųsti adresu [email protected] per 5 dienas. Pirmiau nurodytas reikalavimas pranešti prieš išvykstant taikomas ALIS ir SMS būdams, o ne popierinės kortelės penkių dienų el. pašto terminui. Upių vadove pateikta dabartinė 2026 m. datų ir ruožų lentelė.
Ar visuose Neries lašišų ruožuose rudenį būtina kortelė?
Ne. Lašišų žvejybos ruožų sąrašas nereiškia, kad kortelė privaloma visame ruože. Rugsėjo 16 d.-spalio 15 d. 3 priedas reikalauja L06.2 žvejojant nuo J. Ralio g. tilto Jonavoje iki Karaliaus Mindaugo tilto Vilniuje ir nuo Valakupių tilto iki Lietuvos ir Baltarusijos sienos, išskyrus įstatyme numatytą nemokamos žvejybos teisę. Kitu atžvilgiu teisėtai žvejybai nuo Neries žiočių iki J. Ralio g. tilto ir nuo Žirmūnų tilto iki Valakupių tilto pakanka įprasto bilieto. Pastarajame ruože nuo rugsėjo 16 d. iki gruodžio 31 d. draudžiami dirbtiniai masalai ir žuvelė. Kortelės neturintiems nemokamos žvejybos teisės turėtojams tie būdai draudžiami ir privalomos kortelės ruožuose. 5 priedo visiški draudimai, įskaitant Karaliaus Mindaugo-Žirmūnų tiltų ruožą rugsėjo 16 d.-spalio 15 d., turi viršenybę. Visa lentelė pateikta upių gide; bilietas savaime neleidžia gaudyti lašišų ar žvejoti uždarytame ruože.
Ar rudenį 2 priedo upėje galima žvejoti paleidžiant žuvis?
Ne. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. 2 priede nurodytose upėse ir ruožuose draudžiama visa mėgėjų žvejyba, taip pat žvejyba paleidžiant žuvis. Tai atskira nuo konkrečios rūšies draudimo. Vilnios ruožas nuo žiočių iki Kenos žiočių ir Žeimenos ruožas nuo žiočių iki Lakajos žiočių, minimi rugsėjo 16-30 d., spalį nelieka atviri. Prieš žvejodami patikrinkite oficialų priedą ir tikslų ruožą.
Ar galima žvejoti paleidžiant žuvis?
Taip. Paleisti būtina per mažas, už didžiausią leidžiamą dydį didesnes, draudimo laikotarpiu sugautas ar saugomas žuvis, taip pat kitais taisyklėse nurodytais atvejais. Gyva nedelsiant paleista žuvis į pasiliktą laimikį neįskaičiuojama.
Ir žvejojant paleidžiant žuvis būtini tinkamas leidimas, telkinys, data, būdas bei įranga. Tai nesuteikia teisės žvejoti uždarytame ruože. Su žuvimi elkitės greitai, šlapiomis rankomis, turėdami paruoštus kabliuko išėmimo įrankius.
Ar galiu pasilikti margąjį upėtakį?
Paprastai ne. Pagal aktualias oficialias gaires marguosius upėtakius būtina paleisti, išskyrus nurodytą limituotos žvejybos Merkio ruožą su žvejo mėgėjo kortele ir siauru leidžiamu pasilikti dydžio intervalu. Ši išimtis leidžia pasilikti iki dviejų 30–40 cm margųjų upėtakių arba dviejų kiršlių; bendras limitas – dvi žuvys.
Margiesiems upėtakiams taip pat taikomi sezoniniai ir konkrečių upių ruožų draudimai. Jų negalima žvejoti natūralios kilmės masalais.
Ar galima žvejoti sliekais arba žuvele?
Priklauso nuo rūšies, datos ir telkinio. Kiršlius, marguosius upėtakius, šlakius ir lašišas draudžiama žvejoti natūralios kilmės masalais. Nuo sausio 2 d. iki balandžio 30 d. draudžiama masalui naudoti žuvelę, išskyrus Kuršių marias; išimtis taikoma ir žuvies gabalėliui. Invazinių gyvūnų masalui naudoti negalima.
Iš keturių įprastų vidaus vandenų įrankių žuvele arba jos gabalėliu galima žvejoti ne daugiau kaip dviem, išskyrus stintų išimtį. Žr. įrankių ir masalų taisykles.
Valtys, ledas ir praktiniai klausimai
Kiek meškerių ir kabliukų galiu naudoti?
Bendrosios vidaus vandenų ribos – keturi mėgėjų žvejybos įrankiai ir šeši kabliukai vienu metu. Žuvele ar jos gabalėliu galima žvejoti ne daugiau kaip dviem įrankiais, išskyrus stintų išimtį. Iš judančios plaukiojimo priemonės vienas žvejys gali naudoti iki dviejų meškerių; inkaru sustabdytai ar kitaip sustojusiai priemonei galioja įprastos sąlygos. Vienas dvišakis ar trišakis kabliukas skaičiuojamas kaip vienas kabliukas.
Baltijos jūroje leidžiama iki penkių mėgėjų žvejybos įrankių ir iš viso iki penkiolikos kabliukų.
Ar galima naudoti echolotą?
Paprastai taip, tačiau būtina patikrinti telkinį. Ekologinės būklės gerinimo sąrašo vandenyse turint ar naudojant žuvų paieškos įrangą kiekvieną lydeką ir starkį būtina nedelsiant paleisti. Todėl nuomotoje valtyje įmontuotas echolotas gali pakeisti laimikio pasilikimo sąlygas.
Ar galiu atsivežti savo valtį arba naudoti variklį?
Gali būti, tačiau žvejybos leidimas neatstoja teisės plaukti. Svarbūs variklio tipas, galia, sezonas, saugoma teritorija ir konkretus telkinys. Plateliuose, Kuršių mariose ir saugomuose ežeruose yra specialių plaukiojimo sąlygų. Prieigą prie valties nuleidimo ir stovėjimo vietos derinkite atskirai.
Trumpai viešnagei dažnai patogiau nuomotis vietos taisykles atitinkančią valtį nei vežtis savą. Patikrinkite registraciją, saugos įrangą, kurą, gido statusą ir draudimą.
Ką daryti Kuršių marių pasienio vandenyse?
Žvejybos leidimas nesuteikia teisės patekti į nustatytus pasienio vandenis. 2026 m. sausio VSAT priminimas nurodo išankstinio leidimo ar įtraukimo į sąrašą procedūrą, pareigą pranešti pasienio tarnybai prieš įeinant ar įplaukiant į marias ir grįžus bei turėti asmens dokumentą.
Vadovaukitės aktualiomis VSAT instrukcijomis ir pasitelkite vietos specialistą. Kitų laivų ar žvejų link sienos nesekite.
Ar galiu žvejoti ant ledo Lietuvoje?
Taip, jei konkrečiame telkinyje žvejyba leidžiama ir ledas tą dieną saugus. Kalendorinio garantuoto ledo sezono nėra. Oficialiose gairėse vienam žmogui nurodomas storesnis nei 7 cm ledas, grupei – bent 12 cm. Tačiau storis tame pačiame ežere skiriasi: svarbios srovės, versmės, įtekos, nendrės, kanalai, sniegas ir atlydys.
Kiekvienas žvejojantis ant ledo privalo turėti du lanksčia jungtimi sujungtus gelbėjimosi smaigus, paruoštus iškart naudoti. Atvykstančiam žvejui taip pat rekomenduojama nepripučiama plūdrumo priemonė, gelbėjimo lynas, žvejybos partneris ir aktualus vietos sąlygų įvertinimas.
Planuokite kelionę pagal išsamų žieminės žvejybos gidą.
Ar poledinės žūklės taisyklės kitokios?
Galioja įprastos leidimo, įrankių, kabliukų, rūšių ir laimikio taisyklės: paprastai iki keturių įrankių ir šešių kabliukų; stintoms ir seliavoms – 12 kabliukų išimtis. Nuo meškerės atskirtiems laisvai plūduriuojantiems įtaisams su kabliukais numatyta poledinės žūklės išimtis, tačiau bendrieji įrankių ir kabliukų limitai lieka.
Nuo sausio 2 d. iki balandžio 30 d. masalui draudžiama naudoti žuvelę, išskyrus Kuršių marias. Pagal dabartinę bendrąją formuluotę žuvies gabalėlį kaip masalą naudoti galima. Vėgėlių draudimas galioja nuo gruodžio 15 d. iki sausio 31 d., lydekų prasideda vasario 1 d., starkių – kovo 1 d. Aktualiose taisyklėse sutikrinkite datą, rūšį ir telkinį.
Ar galiu išsinuomoti arba nusipirkti žvejybos įrangą?
Taip. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje yra specializuotų parduotuvių, o žvejybos regionuose – mažesnių pardavėjų. Kelios įmonės leidžia užsakyti anglų kalba internetu ir atsiimti vietoje. Nuomos sąlygos skiriasi; įrangą dažniausiai suteikia gidas, žvejybos laivas, stovyklavietė, nakvynės ar valčių nuomos teikėjas.
Pirkimo ir nuomos gide pateikiami patikrinti pavyzdžiai bei klausimai prieš mokant.
Ar leidžiama žvejoti naktį?
Vienos visai šaliai tinkančios taisyklės nėra. Daugelyje įprastų vietų naktinė žvejyba galima, tačiau kai kuriuose upių ruožuose ir tam tikromis datomis ribojamas tamsus paros metas. Privačiuose telkiniuose vidaus vandenų taisyklės leidžia žvejoti šviesiu paros metu, nebent savininkas leidime aiškiai leistų ir naktį.
Apšvietimas, stovyklavimas ir privažiavimas vertinami atskirai. Tikrinkite konkretų telkinį ir aktualią saulėlydžiu grindžiamą sąlygą.
Planavimas ir paslaugų teikėjai
Ar galiu stovyklauti prie ežero?
Žvejybos leidimas nesuteikia teisės stovyklauti. Naudokitės oficialia stovyklaviete ar nakvyne arba gaukite savininko leidimą ten, kur stovyklauti apskritai leidžiama. Saugomose teritorijose gali būti ribojamos palapinės, laužai, automobiliai ir prieiga prie kranto. Žvejybai skirta palapinė neatleidžia nuo stovyklavimo ir saugomų teritorijų apribojimų.
Ar kiekviena stovėjimo vieta arčiau kaip 25 metrai nuo vandens yra neteisėta?
Ne. Bendroji taisyklė draudžia motorine transporto priemone važiuoti ar ją statyti arčiau kaip 25 m nuo kranto linijos, tačiau dokumentuotos išimtys apima esamus teisėtus kelius, gatves, aikštes, stovėjimo aikšteles ir gyvenamuosius kiemus. Ribotos paskirties nuleidimo išimtis gali būti taikoma ten, kur pats plaukiojimo priemonės nuleidimas leidžiamas. Šios išimtys neleidžia savavališkai važiuoti pakrante ar statyti automobilio ant augmenijos.
Transporto priemonės privažiavimas, plaukiojimo priemonės nuleidimas ir žvejybos įrankių turėjimas yra atskiri klausimai. Teisėta stovėjimo vieta nesukuria teisės žvejoti ir neleidžia turėti įrankių prie vandens, kuriame žvejoti draudžiama.
Ar vaikai gali žvejoti?
AAD nurodo: asmenys iki 18 metų gali žvejoti nemokamai turėdami asmens dokumentą, tačiau būdo, rūšies, telkinio ir prieigos taisyklės lieka galioti. Senesniuose lankytojų puslapiuose pasitaiko 16 metų riba; vadovaukitės aktualia AAD informacija.
Pradedančiajam rinkitės vieną meškerę, kabliukus laikykite atokiau nuo besimaudančiųjų. Prieš lipdami į valtį patikrinkite vaikui tinkamą gelbėjimosi liemenę.
Šeimų, senjorų ir trumpų išvykų gide aptariami saugesni kelionės planai ir nakvynės klausimai.
Kurie pensijų gavėjai gali žvejoti be įprasto leidimo?
Lietuvos Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) nurodo, kad be įprasto leidimo gali žvejoti valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjai, išskyrus pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjus. Žvejybos vietoje būtina turėti pensijos gavėjo pažymėjimą. Visos vandens telkinio, sezono, žvejybos būdų, žuvų rūšių ir laimikio taisyklės lieka galioti; limituotos žvejybos vietose gali būti taikomos papildomos sąlygos, o privačiuose dirbtiniuose vandens telkiniuose ši teisė negalioja.
AAD atmintinėje atskirai neaprašyta, kaip vertinami ne Lietuvoje išduoti dokumentai. Jei jūsų dokumentas išduotas ne Lietuvoje, prieš kelionę pasiteiraukite AAD, kokį patvirtinimą reikėtų turėti su savimi. Jei pasirinktam vandens telkiniui tinka įprastas leidimas, jį taip pat galima įsigyti; jis nepakeičia limituotos žvejybos kortelės ar leidimo žvejoti privačiame vandens telkinyje.
Ar galiu suplanuoti vienos dienos žvejybos kelionę iš Vilniaus?
Taip, iš anksto patvirtinus konkretų telkinį, leidimą, prieigą ir grįžimą. Į Trakus patogu atvykti traukiniu dieną, bet stotis ir lankytina pakrantė nepatvirtina žvejybos teisės konkrečiame krante. Iš Ignalinos į pasirinktą rytų ežerą paprastai reikės šeimininko ar gido pervežimo.
Vienai dienai rinkitės vieną iš anksto patikrintą vietą ir kompaktišką ar suteikiamą įrangą. Ryto nešvaistykite nepatikrintiems ežerams kaitalioti.
Ar Lietuvoje galima derinti nuotolinį darbą ir žvejybą?
Taip gali būti. „Lithuania Travel“ pristato nuotolinio darbo ir poilsio vietas, kurių aprašuose minima žvejyba ar netoliese esantis vanduo. Patikrinkite, ar žvejojama vietoje, koks telkinys ir leidimas, ar suteikiami reikmenys. Taip pat patvirtinkite internetą, darbo vietą ir įrangos laikymo galimybes.
„Žvejyba netoliese“ nėra teisėto priėjimo prie kranto ar įtrauktos žvejybos paslaugos įrodymas.
Ar galima žvejoti turint ribotą judumą arba viena ranka?
Gali būti, tačiau tai priklauso nuo kranto, platformos, valties, stoties ir nakvynės. Paprašykite matmenų ar naujo viso kelio nuo stovėjimo iki žvejybos vietos vaizdo įrašo: laiptų, dangos, nuolydžio, turėklų, tualeto ir įlipimo aukščio. „LTG Link“ prašo individualių poreikių turinčių keleivių iš anksto patikrinti konkretų traukinį bei stotį.
Pasiteiraukite dėl stabilaus meškerės laikiklio, patogios sėdimos padėties, iš anksto paruoštų pavadėlių, pritvirtintų įrankių ir pagalbos ištraukiant žuvį graibštu. Pritaikymai turi atitikti būdo ir įrangos taisykles.
Ar galiu žvejoti nacionaliniame ar regioniniame parke?
Dažnai galima, tačiau ne visur. Pats parko statusas nereiškia visuotinio draudimo. Gamtiniai rezervatai, sezoninės apsaugos zonos, nerštavietės ir lankymo taisyklės gali uždaryti konkretų telkinį ar krantą. Pavyzdžiui, žvejybos tradicijomis garsioje Nemuno deltoje yra aiškiai įvardytų draudžiamų vietų.
Ar galiu žvejoti Baltijos jūroje?
Taip, turint tinkamą bilietą arba teisę žvejoti nemokamai patvirtinantį dokumentą, teisėtus jūros įrankius ir laikantis dabartinių jūrų sąlygų, tačiau taikomi 2026 m. rūšių apribojimai. Lietuvos ICES 26 parajonyje menkių tikslingai nežvejokite ir kiekvieną atsitiktinai sugautą menkę paleiskite. Lašišų tikslingai žvejoti paprastai draudžiama; siaura ES išimtis leidžia vienam žvejui per dieną pasilikti vieną lašišą su nukirptu riebaliniu peleku, o tada tą dieną lašišų žvejybą reikia baigti ir visas pasiliktas žuvis iškrauti sveikas. Lietuvos taisyklės gali būti griežtesnės, be to, jos draudžia Baltijos vandenyse tikslingai žvejoti ungurius.
Žvejybą ir laimikio duomenis registruokite eLaimikis. Laivo kapitonas praneša už laive esančius žvejus; nuo kranto žvejojantis asmuo praneša pats. Lietuvos Žuvininkystės tarnyba nurodo, kad tapatybė nustatoma per Lietuvos Elektroninius valdžios vartus. Prieš planuodami savarankišką žvejybą nuo kranto įsitikinkite, kad galite prisijungti ir pateikti ataskaitą. Jūrų apsaugos taisyklės gali keistis atskirai nuo vidaus vandenų taisyklių.
Ar galiu valgyti arba parduoti savo laimikį?
Teisėtai pasiliktą žuvį galima ruošti asmeniniam vartojimui, laikantis maisto saugos ir vietos užterštumo perspėjimų. Mėgėjų laimikio ar iš jo pagamintų produktų parduoti negalima.
Nemanykite, kad žuvį leidžiama pasilikti vien todėl, kad restorane siūloma ta pati rūšis ar vietinis žmogus sako, jog ji įprasta.
Ar man reikia gido?
Įprastai žvejybai gidas nebūtinas, tačiau labai praverčia lašišinių žuvų žvejyboje, Nemuno žemupyje ir pasienyje, Kuršių mariose, nepažįstamoje valtyje ar ant ledo. Gidas turėtų patvirtinti tikslų vandens telkinį, leidimą, žvejybos būdą, į kainą įskaičiuotą įrangą ir veiksmus pasikeitus orui ar įsigaliojus draudimui. Pažadas garantuoti laimikį turėtų kelti abejonių.
Naudokitės gido, laivo ir nakvynės patikros sąrašu.
Esu vietinis Lietuvos gyventojas. Ar galiu reklamuoti žvejybos paslaugą?
„Baltic Locals“ turi nemokamą gidų katalogą. Užsiregistruokite arba prisijunkite prie forumo paskyros, tada privačioje gido darbo srityje aprašykite paslaugą ir pateikite profilį peržiūrai. Vien forumo paskyra nesukuria viešo profesionalaus profilio ar patikros ženklo; pateikimas negarantuoja paskelbimo.
Tapatybė ir profesinė kvalifikacija tikrinamos atskirai. Teiginys apie turistų gido kvalifikaciją turi atitikti VVTAT arba nacionalinio licencijų registro duomenis. Valties, verslo, apgyvendinimo, draudimo ir kiti konkrečios veiklos reikalavimai lieka atskiri; prisijungimas prie katalogo vietos paslaugų teikėjui nesuteikia turistų gido kvalifikacijos. Nėra profilio skelbimo, patikros, klientų užklausų ar komisinių mokesčių; mokėjimu negalima nusipirkti patvirtinimo ar matomumo.
Ką reikia turėti su savimi patikrinimui?
Turėkite tinkamo leidimo numerį, asmens dokumentą ir, jei naudojatės teise žvejoti nemokamai, ją patvirtinantį dokumentą. Limituotai žvejybai turėkite kortelės sąlygas. Kopijas išsaugokite naudoti be interneto.
Ant ledo privalomi du lanksčia jungtimi sujungti gelbėjimosi smaigai. Jūroje pasirūpinkite ataskaita. Kiekvieno žvejo laimikį laikykite atskirai.
Šio filtro neatitinka nė vienas klausimas.
Ką turėčiau patikrinti kelionės rytą?
- Tikslus vandens telkinys ir ruožas.
- Leidimas arba kortelė.
- Rūšių draudimo laikotarpiai, dydžio ir skaičiaus ribos.
- Meškerių, kabliukų, masalų ir echolotų taisyklės.
- Oras, vėjas, vandens ar ledo būklė.
- Teisėta prieiga, valties nuleidimo vieta ir plaukiojimo apribojimai.
- Reikalavimai pranešimams pasienyje arba jūroje.
- Paslaugų teikėjo atšaukimo kontaktinė informacija.
Pirminiai šaltiniai
- Dabartinė AAD žvejybos atmintinė
- AAD dažniausiai užduodami klausimai
- Aktuali AAD žvejybos atmintinė
- AAD dabartinis lašišų ir šlakių kalendorius bei pranešimo tvarka
- AAD žvejybos įrankiai ir būdai
- ALIS aplinkosaugos leidimų sistema
- Aplinkos apsaugos departamentas: atsakingas stovyklavimas, transportas ir pakrantės
- VSAT: Kuršių marių pasienio vandenų priminimas
- VVTAT turizmo paslaugų teikėjų ir gidų sąrašai
- AAD: mėgėjų žvejybos leidimai ir teisė žvejoti nemokamai
- LTG Link: senjorų nuolaidos ir teisės į jas sąlygos
- Tarybos reglamentas (ES) 2025/2454, 2026 m. Baltijos taisyklės
- Lithuania Travel: nuotolinio darbo ir poilsio pavyzdžiai
Grįžti į išsamų žvejybos vadovą
Atverti skyrių sąrašą
- 01Žvejyba Lietuvoje: praktinis vadovas atvykstantiems žvejams
- 02Žvejybos leidimai ir taisyklės atvykstantiems žvejams
- 03Žvejybos įranga Lietuvoje: kas leidžiama ir kas draudžiama
- 04Žvejybos įrangos pirkimas ir nuoma Lietuvoje
- 05Žuvų rūšys, laimikio ribos ir leidžiami dydžiai Lietuvoje
- 06Kada žvejoti Lietuvoje
- 07Žiemos žūklė Lietuvoje
- 08Žvejyba Aukštaitijoje ir Labanore
- 09Žvejyba Nemuno deltoje ir Kuršių mariose
- 10Jūrinė žvejyba Lietuvoje
- 11Žvejyba Platelių ežere ir Žemaitijoje
- 12Žvejyba upėse Lietuvoje
- 13Žvejyba Lietuvoje su vaikais, senjorais ar turint mažai laiko
- 14Saugi ir atsakinga žvejyba Lietuvoje
- 15Lietuvos žvejybos paveldas, muziejai ir žuvų patiekalai
- 16Kaip užsisakyti žvejybos gidą, valtį ir nakvynę Lietuvoje
- 17Vietiniai meškeriotojai ir gidai: padėkite lankytojams atrasti žvejybą Lietuvoje
- 18Kur apsistoti ir kaip pasiekti Lietuvos žvejybos regionus
- 19Žvejyba Lietuvoje: dažnai užduodami klausimai