Žvejyba Lietuvoje · lankytojo vadovas

Žuvų rūšys, laimikio ribos ir leidžiami dydžiai Lietuvoje

Lietuvos ežeruose, upėse, tvenkiniuose, Kuršių mariose ir Baltijos pakrantėje gyvena labai skirtingos žuvų bendrijos. Regioniniame aprašyme paminėta rūšis nereiškia, kad ją galima tikslingai žvejoti ar pasilikti bet kurią dieną. Teisinį sprendimą sudaro keturios dalys:

5 dalis iš 19 Vadovas lietuvių kalba
  1. Ar žvejyba leidžiama būtent šiame vandens telkinyje ar upės ruože?
  2. Ar šią dieną šios rūšies žuvis leidžiama žvejoti?
  3. Ar žuvis patenka į leidžiamą pasilikti dydžio intervalą?
  4. Ar pasilikus žuvį nebus viršytas rūšies skaičiaus arba bendras laimikio svorio limitas?

Limituotai žvejybai, privatiems telkiniams, saugomoms teritorijoms, lašišinių žuvų ruožams ir ekologinės būklės gerinimo sąrašo telkiniams gali būti taikomos kitokios arba griežtesnės sąlygos. Vadovaukitės naujausia AAD atmintine ir žvejo mėgėjo kortelės sąlygomis.

Kaip matuojamos žuvys

Žuvį matuokite nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo. Per mažą, už didžiausią leidžiamą dydį didesnę, draudimo laikotarpiu sugautą ar kitaip saugomą žuvį būtina nedelsiant paleisti į tą patį vandens telkinį.

Žuvį išmatuokite dar gyvą. Tikslią matavimo priemonę su centimetrais pasiruoškite prieš pirmąjį metimą.

Pagrindiniai vidaus vandenų žuvų skaičiaus limitai

Šioje lentelėje apibendrintos dabartinės įprastos vidaus vandenų taisyklės. Draudimo laikotarpiai apima ir pirmąją, ir paskutinę nurodytą datą.

Pagrindiniai vidaus vandenų žuvų skaičiaus limitai
ŽuvisLietuviškas pavadinimasKiek galima pasilikti per vieną žvejybąLeidžiamas pasilikti dydisBendras draudimo laikotarpis
Šamasšamas1Bent 75 cmLapkričio 1 d. - balandžio 1 d.
LydekalydekaIki 250-80 cmVasario 1 d. - balandžio 30 d.
StarkisstarkisIki 250-65 cmKovo 1 d. - gegužės 31 d.
KiršlyskiršlysIki 2Bent 30 cmKovo 1 d. - gegužės 15 d.
SalatissalatisIki 2Bent 55 cmBalandžio 1 d. - gegužės 15 d.
ŪsoriusūsoriusIki 2Bent 45 cmAktualioje vidaus vandenų suvestinėje bendras šios rūšies draudimo laikotarpis nenurodytas; konkrečių telkinių draudimai galioja
VėgėlėvėgėlėIki 3Bent 45 cmGruodžio 15 d. - sausio 31 d.
Europinis ungurysungurysIki 3 už draudžiamų teritorijų ribųAktualioje vidaus vandenų suvestinėje bendras minimalus dydis nenurodytasKuršių mariose ungurius tikslingai gaudyti draudžiama visus metus; atsitiktinai sugautą ungurį būtina nedelsiant paleisti
ŠapalasšapalasIki 5Bent 30 cmBendras šios rūšies draudimo laikotarpis nenurodytas; upių ruožų draudimai galioja
MeknėmeknėIki 5Bent 30 cmBendras šios rūšies draudimo laikotarpis nenurodytas; upių ruožų draudimai galioja

AAD žvejybos atmintinę

Per vieną žvejybą iš rūšių, kurioms nustatyti skaičiaus limitai, iš viso galima pasilikti ne daugiau kaip penkias žuvis. Pavyzdžiui, negalima pasilikti dviejų lydekų, dviejų starkių ir dviejų šapalų vien todėl, kad kiekvienos rūšies eilutė atskirai tai leidžia: iš viso būtų šešios žuvys.

Lydekoms ir starkiams: patikrinkite konkretaus telkinio taisykles

Pagal bendrąją taisyklę galima pasilikti dvi 50–80 cm lydekas; šias ribas patvirtina aktualūs AAD DUK. Pagal bendrąją taisyklę galima pasilikti 50-65 cm starkius. Ji netaikoma visiems vandens telkiniams.

Vandens telkiniuose, kurie pagal 7 priedą įtraukti į ekologinės būklės gerinimo sąrašą, nuo 2026 m. gegužės 14 d. įsigaliojęs pakeitimas leidžia plėšriąsias žuvis žvejoti tik dirbtiniais masalais ir vienu žvejybos įrankiu. Galima pasilikti ne daugiau kaip vieną lydeką ir vieną starkį; 7 priede aiškiai nurodyta, kad kiekviena turi būti bent 65 cm ilgio. Jei ten naudojama arba turima žuvų paieškos įranga, kiekviena sugauta lydeka ir starkis turi būti nedelsiant paleisti.

Bendrąsias žvejybos taisykles ir AAD žvejybos atmintinę reikia skaityti kartu su 7 priedu. Ministerijos paskelbtame priede nurodytas 65 cm minimumas ir po vieną lydeką bei sterką, tačiau tai neįrodo, kad visi bendrieji didžiausio dydžio ribojimai netaikomi. Prieštaringos informacijos apie maksimalų dydį nepavyko išspręsti konkrečių teisės normų lygmeniu. Šis gidas nepatvirtina nei neriboto dydžio leidimo, nei 90 cm viršutinės ribos.

Kol institucija neišaiškino prieštaringos 7 priedo maksimalaus dydžio informacijos, kelionės planavimui rekomenduojame paleisti visas šio priedo vandens telkiniuose sugautas lydekas ir starkius. Tai atsargi rekomendacija, o ne teiginys, kad įstatymas draudžia bet kokį pasilikimą.

Limituotos plėšriųjų žuvų žvejybos vietose gali galioti atskiros kortelės sąlygos. Patikrinkite konkretų ežerą, užuot automatiškai taikę bendrą lydekų ar starkių lentelės eilutę.

Rūšys, kurioms daugiausia taikomos dydžio ir bendro svorio ribos

Kai kurioms įprastoms žuvims bendrosios taisyklės nenustato atskiro vienetų skaičiaus limito. Vis dėlto joms gali būti taikomas minimalus dydis, o jų svoris įskaičiuojamas į bendrą pasiliktą laimikį.

Rūšys, kurioms daugiausia taikomos dydžio ir bendro svorio ribos
ŽuvisLietuviškas pavadinimasMinimalus leidžiamos pasilikti žuvies dydisPapildomos sąlygos
Lynaslynas25 cmĮskaičiuojama į bendrą laimikio svorį
Paprastasis karpiskarpis40 cmPrivačiuose žvejybos telkiniuose gali galioti griežtesnės sąlygos
Baltasis amūrasbaltasis amūras40 cmPatikrinkite vandens telkinio statusą ir įžuvinimo taisykles
Margasis plačiakaktismargasis plačiakaktis40 cmPatikrinkite konkretaus vandens telkinio sąlygas

AAD žvejybos atmintinę Konkretaus, taip pat privataus, telkinio sąlygos gali būti griežtesnės.

Karšiams (karšis), kuojoms (kuoja), ešeriams (ešerys) ir kelioms kitoms įprastoms rūšims aktualioje vidaus vandenų suvestinėje nenustatyta bendro nacionalinio minimalaus dydžio ar atskiro skaičiaus limito. Tačiau laimikis nėra neribotas: galioja bendro svorio riba ir konkretaus telkinio sąlygos.

Žiemą ši lentelė neatstoja poledinės žūklės kalendoriaus. Lydekų žvejybos draudimas prasideda vasario 1 d., vėgėlių galioja nuo gruodžio 15 d. iki sausio 31 d., o starkių prasideda kovo 1 d. Saugus ledas niekada negarantuojamas. Žieminės žvejybos gide rasite atitinkamas datas, masalo taisykles ir saugos reikalavimus.

Nemuno deltos regioninio parko vandenyse karšius draudžiama žvejoti nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d., išskyrus nurodytą polderio išimtį. Kauno mariose dabartinės taisyklės numato konkrečią išimtį sidabriniams karosams, kuojoms ir plakiams. Netaikykite šios išimties kitam vandens telkiniui.

Bendro laimikio svorio taisyklė

Įprastos žvejybos vidaus vandenyse metu laimikio svoris neturi viršyti:

  • 5 kg bendruosiuose vidaus vandenyse;
  • 7 kg Kuršių mariose.

Pagal aktualią taisyklę į bendrą svorį neįskaičiuojama paskutinė sugauta žuvis; taip pat numatytas atvejis, kai viena žuvis sveria daugiau už bendrą ribą. Stintoms vidaus vandenyse taikoma atskira neriboto svorio išimtis. Nurodytiems telkiniams ir invazinėms rūšims gali galioti papildomos išimtys.

Kiekvieno žvejo pasiliktas laimikis turi būti laikomas atskirai. Gyva žuvis, laikoma tinklelyje ar kitaip negalinti laisvai judėti, jau įskaičiuojama į jo laimikį; jos negalima laikyti „dar nepasilikta“.

Saugiausia kiekvieną pasiliktą žuvį iškart užsirašyti ir, jei neaišku dėl rūšies ar svorio, žvejybą baigti gerokai nepasiekus leistino limito.

Lašišinės ir kitos migruojančios žuvys

Šioms žuvims bendros nacionalinės lentelės nepakanka.

Margieji upėtakiai

Visi margieji upėtakiai (margasis upėtakis) šiuo metu turi būti paleisti, išskyrus limituotos žvejybos Merkio ruožą nuo Ožkelaičių tilto iki Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Turint reikiamą žvejo mėgėjo kortelę, ši išimtis šiuo metu leidžia pasilikti ne daugiau kaip du 30-40 cm marguosius upėtakius arba du kiršlius; bendras limitas yra dvi žuvys.

Margiesiems upėtakiams taikomas bendras žvejybos draudimo laikotarpis nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d., o tuo laikotarpiu gali būti uždarytos ir visos nurodytos upėtakinės upės. Jų negalima žvejoti natūralios kilmės masalu.

Rudens draudimas upėse: Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. 2 priede išvardytose upėse ir ruožuose draudžiama visa mėgėjų žvejyba, įskaitant žuvų paleidimą. Šis viso ruožo draudimas skiriasi nuo margųjų upėtakių rūšinio draudimo. Prieš žvejodami rudenį patikrinkite priedą; leidimas ar rūšies taisyklė neatveria uždaryto ruožo.

Lašišos ir šlakiai

Lašišų (lašiša) ir šlakių (šlakis) žvejybą lemia konkretūs upių ruožai, laikotarpiai, limituotos žvejybos kortelės, reikalavimas paleisti ir pranešimo pareiga. Sausio 1 d. - balandžio 30 d. su žvejo mėgėjo kortele žvejoti galima tik dienos metu dabartinės 1 lentelės ruožuose, o pasilikti leidžiama ne daugiau kaip vieną bent 65 cm lašišą arba šlakį. Tikslingai žvejoti draudžiama gegužės 1 d. - rugpjūčio 31 d. ir spalio 16 d. - gruodžio 31 d. Rugsėjį laimikį privaloma paleisti, o nuo rugsėjo 16 d. prasideda įvardytų ruožų kortelių režimas.

Apie sausio-balandžio mėnesiais pasiliktą žuvį per 10 minučių ir prieš išvykdami iš žvejybos vietos praneškite ALIS sistemoje arba SMS numeriu 1769; bet kuris elektroninis būdas panaikina kortelės galiojimą. Atskirai ne ALIS sistemoje išduotai popierinei kortelei taikoma tvarka: pažymėtą dalį nuplėškite per 5 minutes ir reikiamą pranešimą per 5 dienas išsiųskite adresu [email protected]. Upių skyriuje pateikiami tikslūs duomenų laukai, SMS formatas ir dabartiniai ruožai. Jei ketinate pranešti SMS žinute iš ne Lietuvoje išduotos SIM kortelės, prieš kelionę pasiteiraukite AAD, ar jūsų tinkle veikia trumpasis numeris 1769.

Tiksliai datai ir upės ruožui naudokite tiesioginį AAD lašišų ir šlakių puslapį. Abiem rūšims draudžiama naudoti natūralios kilmės masalą.

Sykai ir seliavos

Sykų (sykas) žvejybai reikalinga žvejo mėgėjo kortelė; juos draudžiama žvejoti nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. Žvejojant seliavas (seliava) leidžiama naudoti iki 12 kabliukų, tačiau būtina patikrinti konkretų telkinį ir visas limituotos žvejybos sąlygas. Žvejojant seliavas ne nuo ledo, visas kitas sugautas žuvis, išskyrus plekšnes, būtina nedelsiant paleisti.

Žiobrės

Žiobrių (žiobris) žvejybai taikomas bendras draudimo laikotarpis nuo gegužės 15 d. iki birželio 15 d. Upės ruožo ir migracijos taisyklės gali nustatyti papildomų apribojimų.

Vėžių laimikio ribos

Atpažinti vėžių rūšį taip pat svarbu, kaip juos išmatuoti.

Vėžių laimikio ribos
RūšisLietuviškas pavadinimasBendroji taisyklė
Plačiažnypliai vėžiaiplačiažnyplis vėžysSaugomi; gaudyti draudžiama
Siauražnypliai vėžiaisiauražnyplis vėžysLiepos 16 d. – spalio 14 d.; bent 10 cm; iki 50 per vieną žvejybą; paprastai iki 5 bučiukų arba samtelių
Žymėtieji vėžiaižymėtasis vėžysInvaziniai; ištisus metus, pagal dabartines taisykles nėra dydžio ar skaičiaus apribojimų
Rainuotieji vėžiairainuotasis vėžysInvaziniai; ištisus metus, pagal dabartines taisykles nėra dydžio ar skaičiaus apribojimų

AAD vėžių žvejybos gaires

Vis dar galioja įprasti leidimų ir vietų apribojimai. Invazinių vėžių negalima naudoti kaip masalo ar perkelti gyvų į kitą vandens telkinį.

Žuvys, apie kurias lankytojai dažniausiai išgirsta

Toliau aprašomos buveinės, o ne žadamas laimikis.

Ežerai ir tvenkiniai

Kalbant apie ežerus ir tvenkinius dažnai minimos lydekos, ešeriai, starkiai, karšiai, kuojos, lynai ir karpiai. Seliavų ir sykų aptinkama ypač giliuose ar vėsesniuose ežeruose; jų žvejybai svarbios specializuotos vietos žinios.

Upės

Didelėse žemumų upėse gali gyventi karšiai, kuojos, šapalai, meknės, salačiai, ūsoriai, lydekos, starkiai, šamai ir vėgėlės. Švaresnėse, šaltesnėse upėse ir intakuose aptinkami margieji upėtakiai, kiršliai, lašišos ir šlakiai, tačiau su šiomis rūšimis susijusioms žvejybos kelionėms taikoma daugiausia teisinių sąlygų.

Kuršių marios ir Nemuno delta

Mariose ir deltoje gyvena karšiai, kuojos, ešeriai, starkiai, lydekos, žiobriai, stintos ir kitos migruojančios arba sūrokų vandenų žuvų rūšys. Tikslios ribos yra svarbios: mariose galioja 7 kg bendroji leidžiamo pasilikti svorio taisyklė, ungurius tikslingai gaudyti draudžiama visus metus, atsitiktinai sugautą ungurį būtina paleisti, o rezervatų zonos uždarytos.

Baltijos pakrantė

Lankytojai dažnai teiraujasi apie stintas, strimeles, plekšnes, menkes, lašišas ir šlakius. Atskirai galioja jūrų žvejybos taisyklės, ES apsaugos priemonės ir eLaimikis ataskaitų reikalavimai. Pagal vidaus vandenų lentelę nespręskite, ar galima pasilikti Baltijos jūroje sugautą žuvį.

Baltijos pakrantė
2026 m. Baltijos rūšisLietuvos ICES 26 parajoniui taikoma taisyklė
MenkėMėgėjiškai tikslingai žvejoti draudžiama. Kiekvieną atsitiktinai sugautą menkę būtina nedelsiant paleisti; ES atsitiktinio pasilikimo išimtis prasideda nuo 27 parajonio ir Lietuvai netaikoma
LašišaTikslingai žvejoti paprastai draudžiama. Siaura ES išimtis leidžia vienam žvejui per dieną pasilikti vieną lašišą su nukirptu riebaliniu peleku; ją pasilikus tą dieną lašišų žvejybą reikia baigti, o visas pasiliktas žuvis iškrauti sveikas. Griežtesnės Lietuvos taisyklės lieka galioti
Lašiša ir šlakis prie nurodytų pakrantės žiočiųRugpjūčio 15 d. - spalio 31 d. Lietuvos taisyklės draudžia abi rūšis 0,5 km atstumu nuo pajūrio Šventosios žiočių ir 0,5 km atstumu nuo Klaipėdos uosto šiaurinio bei pietinio molų galų
Europinis ungurysLietuvos Baltijos vandenyse tikslingai žvejoti draudžiama; atsitiktinai sugautą žuvį nedelsdami paleiskite

ES teisės aktas yra Tarybos reglamentas (ES) 2025/2454, taikomas 2026 m. sausio 1 d. - gruodžio 31 d. Prieš kelionę patikrinkite naujausią suvestinę redakciją ir Lietuvos jūrų žvejybos taisykles; komercinė kvota ar priegaudos leidimas nėra mėgėjiškos žvejybos teisė.

Rūšys, kurių negalima gaudyti

Dabartinės vidaus vandenų taisyklės draudžia gaudyti kelias saugomas rūšis, įskaitant:

  • skersnukį (skersnukis);
  • vijūną (vijūnas);
  • jūrinę nėgę (jūrinė nėgė);
  • mažąją nėgę (mažoji nėgė);
  • aštriašnipį eršketą (aštriašnipis eršketas);
  • sterlę (sterlė);
  • plačiažnyplius vėžius.

Draudimas apima ir kitus Lietuvos saugomų rūšių sąrašo gyvūnus. Jei rūšies neatpažįstate, žuvį nedelsdami paleiskite, nelaikydami jos ilgiau.

Ką patikrinti prieš pasiliekant žuvį

Prieš dėdami žuvį į žuvų laikymo tinklelį, šaltkrepšį ar valties dėžę, patikrinkite visas jai taikomas sąlygas.

  1. Ar man šiandien čia leidžiama žvejoti?
  2. Ar tikrai atpažinau rūšį?
  3. Ar šią dieną šios rūšies žuvis leidžiama žvejoti?
  4. Ar šiame telkinyje reikalinga žvejo mėgėjo kortelė arba privaloma paleisti laimikį?
  5. Ar žuvis atitinka ir minimalų, ir maksimalų dydį?
  6. Kiek žuvų iš bendros grupės, kuriai taikomi skaičiaus limitai, jau pasilikau?
  7. Kiek iš viso sveria mano atskirai laikomas laimikis?
  8. Ar naudojant echolotą arba dėl kitų konkretaus telkinio sąlygų privaloma žuvį paleisti?

Jei kuris nors atsakymas neaiškus, paleiskite žuvį.

Oficialūs šaltiniai

Toliau: pasirinkite tinkamą žvejybos sezoną

Žuvų nuotraukų katalogas

Nuotraukos su naudojimo licencijomis skirtos rūšims pažinti ir kelionei planuoti. Nuotrauka nepatvirtina teisės žuvį tikslingai žvejoti, pasilikti, vežti ar naudoti masalui. Galiojančias sąlygas tikrinkite atitinkamame teksto skyriuje.

Iš priekio matomas šamas su ilgais ūsais aplink burną.
ŠamasPo vandeniu netoli Leipcigo, Vokietijoje, nufotografuotas šamas.Atpažinimo apribojimas: tai portretas; rūšiai patvirtinti naudokite aiškų viso kūno vaizdą iš šono.Photo: Dieter Florian, via Wikimedia Commons. CC BY-SA 3.0 de. Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Akvariume plaukianti lydeka su ilgu snukiu ir šviesiomis kūno dėmėmis.
LydekaLydeka, nufotografuota Pilzeno zoologijos sode, Čekijoje.Photo: Jik jik; colour adjustments by Esquilo and Togabi, via Wikimedia Commons. CC BY-SA 3.0. Nuotraukos šaltinis · Licencija. Colour adjustments by Esquilo and Togabi. Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Iš šono matomas sterkas su aiškiais nugaros pelekais ir išsišakojusia uodega.
SterkasSterkas, nufotografuotas po sugavimo Kipre 2007 metais.Photo: eLNuko, via Wikimedia Commons. Public domain (as marked on the source page). Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Akvariume iš šono plaukiantis europinis kiršlys.
KiršlysEuropinis kiršlys Milano miesto akvariume, Italijoje.Photo: Marrabbio2, via Wikimedia Commons. CC BY-SA 3.0. Nuotraukos šaltinis · Licencija. The selected Commons file is already cropped. Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Didelis sidabrinis salatis, plaukiantis priešais mažesnes akvariumo žuvis.
SalatisSalatis povandeninėje Vltavos ekspozicijoje Prahoje, Čekijoje.Photo: Karelj, via Wikimedia Commons. Public domain (as marked on the source page). Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Akvariume plaukiantis ūsorius, prie kurio burnos matyti ūseliai.
ŪsoriusŪsorius, nufotografuotas Šionbruno zoologijos sode, Austrijoje.Photo: Linie29, via Wikimedia Commons. CC BY-SA 3.0. Nuotraukos šaltinis · Licencija. The selected Commons file is already cropped. Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Vėgėlė tamsiame fone; matyti margas kūnas ir smakro ūselis.
VėgėlėVėgėlė, nufotografuota Geivins Point nacionaliniame žuvų veislyne Pietų Dakotoje, JAV.Photo: Sam Stukel / USFWS, via Wikimedia Commons. Public domain (as marked on the source page). Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Europinis ungurys, išlinkęs akvariumo priekiniame plane.
Europinis ungurysEuropinis ungurys žvejybos parodos akvariume.Photo: Reaperman, via Wikimedia Commons. CC BY-SA 4.0. Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Iš šono plaukiantis šapalas su dideliais žvynais ir rausvais apatiniais pelekais.
ŠapalasŠapalas povandeninėje Vltavos ekspozicijoje Prahoje, Čekijoje.Photo: Karelj, via Wikimedia Commons. Public domain (as marked on the source page). Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Iš šono plaukianti meknė su oranžiškai raudonais apatiniais pelekais.
MeknėMeknė, nufotografuota Leningrado zoologijos sodo akvariume.Photo: Горбунова М.С., via Wikimedia Commons. CC BY-SA 4.0. Nuotraukos šaltinis · Licencija. The selected Commons file is already cropped. Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Akvariume iš šono plaukiantis lynas.
LynasLynas povandeninėje Vltavos ekspozicijoje Prahoje, Čekijoje.Photo: Karelj, via Wikimedia Commons. Public domain (as marked on the source page). Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Akvariume plaukiantys paprastieji karpiai, tarp jų visiškai žvynuotos ir veidrodinės formos.
Paprastasis karpisSkirtingo žvynuotumo paprastieji karpiai parodoje Prahoje.Photo: Karelj, via Wikimedia Commons. Public domain (as marked on the source page). Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Baltasis amūras visu kūnu iš šono baltame fone.
Baltasis amūrasBaltasis amūras, nufotografuotas Geivins Point nacionaliniame žuvų veislyne Pietų Dakotoje, JAV.Photo: Sam Stukel / USFWS, via Wikimedia Commons. Public domain (as marked on the source page). Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Margasis plačiakaktis baltame fone; matyti margas kūnas ir žemai esanti akis.
Margasis plačiakaktisMargasis plačiakaktis visu kūnu iš šono.Photo: Dezidor, via Wikimedia Commons. CC BY 3.0. Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Akvariume plaukiantis aukštašonis karšis.
KaršisKaršis povandeninėje Vltavos ekspozicijoje Prahoje.Photo: Karelj, via Wikimedia Commons. Public domain (as marked on the source page). Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Iš šono plaukianti kuoja su sidabriniais žvynais ir oranžiniais pelekais.
KuojaKuoja, nufotografuota Leningrado zoologijos sodo akvariume.Photo: Горбунова М.С., via Wikimedia Commons. CC BY-SA 4.0. Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Europinis ešerys su tamsiomis vertikaliomis juostomis ir pakeltu dygliuotu nugaros peleku.
Europinis ešerysEuropinis ešerys povandeninėje Vltavos ekspozicijoje Prahoje.Photo: Karelj, via Wikimedia Commons. Public domain (as marked on the source page). Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Dėmėtas margasis upėtakis, akvariume plaukiantis fotoaparato link.
Margasis upėtakisMargasis upėtakis povandeninėje Vltavos ekspozicijoje Prahoje.Photo: Karelj, via Wikimedia Commons. Public domain (as marked on the source page). Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Kelios suaugusios atlantinės lašišos plaukia laikymo baseine.
Atlantinė lašišaSuaugusios atlantinės lašišos iš Penobskoto upės Meine laikymo baseine prieš nerštą.Palyginimo apribojimas: tai nėra suderintas diagnostinis vaizdas iš šono, tinkamas lyginti su šlakiu.Photo: E. Peter Steenstra / USFWS, via Wikimedia Commons. CC BY 2.0. Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Sidabrinis šlakis guli ant žolės; matyti tamsios kūno dėmės ir uodega.
ŠlakisIš šono parodytas sugautas šlakis.Šios nuotraukos netinka šlakiui atskirti nuo atlantinės lašišos.Photo: Adam Lejk, via Wikimedia Commons. CC BY 3.0. Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Seliava su liaunu sidabriniu kūnu ir didele akimi.
SeliavaIš šono nufotografuota seliava.Photo: Motopark, via Wikimedia Commons. Public domain (as marked on the source page). Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Sidabrinis syko mėginys iš šono ant žalios lentos šalia liniuotės.
Sykas, bendras pavyzdysSyko mėginys iš Kuetsjarvio ežero, nufotografuotas informaciniam įrašui.Tik bendras syko pavyzdys. Jis nepatvirtina Platelių populiacijos tapatybės ar kilmės.Photo: Melechin AV, via Wikimedia Commons. CC BY 4.0. Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Trys europinės stintos guli ant ledo.
Europinė stintaEuropinės stintos, nufotografuotos ant ledo Rusijoje.Photo: Виктор, via Wikimedia Commons. CC BY 4.0. Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Nedidelis sidabrinis žiobris laikomas iš šono; matyti ilgas analinis pelekas.
ŽiobrisIš šono parodytas sugautas žiobris.Photo: Lorenz Seebauer, via Wikimedia Commons. CC BY-SA 4.0. Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Sidabrinė Baltijos strimelė guli iš šono ant metalinio paviršiaus.
Baltijos strimelėBaltijos strimelė, nufotografuota Parainene, Suomijoje, 2026 m. gegužės 2 d.Photo: Mikael Nyman, via Wikimedia Commons. CC BY 4.0. Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Upinė plekšnė iš viršutinės pusės, išskleistais pelekais.
Upinė plekšnėUpinė plekšnė iš Oost Dyck seklumos pietinėje Šiaurės jūroje, nufotografuota laboratorijoje.Kilmės apribojimas: tai Šiaurės jūros egzempliorius; nevadinkite jo Baltijos plekšne.Photo: Hans Hillewaert, via Wikimedia Commons. CC BY-SA 4.0. Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Sidabrinis karosas iš šono šviesiame fone.
Sidabrinis karosasIš šono nufotografuotas sidabrinis karosas.Photo: George Chernilevsky, via Wikimedia Commons. CC BY-SA 3.0. Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Iš šono ant žolės parodytas plakis.
PlakisPlakis, nufotografuotas Lietuvoje 2006 m. gegužės 8 d.Photo: Algirdas, via Wikimedia Commons. CC BY-SA 3.0. Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Akvariume iš šono plaukianti raudė su ryškiai raudonais apatiniais pelekais.
RaudėPaprastoji raudė Vroclavo zoologijos sode, Lenkijoje.Photo: Iidkk; crop by Ellicrum, via Wikimedia Commons. CC BY-SA 4.0. Nuotraukos šaltinis · Licencija. Crop by Ellicrum; original photograph by Iidkk. Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Iš šono parodyta liauna sidabrinė aukšlė.
AukšlėAukšlė iš Duero upės netoli Los Rabanoso, Sorijos provincijoje, Ispanijoje.Photo: David Perez, via Wikimedia Commons. CC BY 3.0. Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Pūgžlys iš šono su margomis žymėmis ir stačiu nugaros peleku.
PūgžlysPūgžlys, nufotografuotas Gilles San Martin.Photo: Gilles San Martin, via Wikimedia Commons. CC BY-SA 2.0. Nuotraukos šaltinis · Licencija. The selected Commons file is already cropped. Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Bronzinės spalvos paprastasis karosas, plaukiantis akvariume.
Paprastasis karosasPaprastasis karosas povandeninėje Vltavos ekspozicijoje Prahoje.Photo: Karelj, via Wikimedia Commons. Public domain (as marked on the source page). Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Iš šono plaukiantis skersnukis su aiškiai atsikišusiu snukiu.
SkersnukisSkersnukis, nufotografuotas André Karwath.Photo: André Karwath aka Aka, via Wikimedia Commons. CC BY-SA 2.5. Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Iš šono parodytas ilgas europinis vijūnas su matomais burnos ūseliais.
VijūnasEuropinis vijūnas, nufotografuotas studijoje Ukrainoje.Photo: George Chernilevsky, via Wikimedia Commons. Public domain (as marked on the source page). Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Ilga marga jūrinė nėgė išsitiesusi ant akmenų sekliame vandenyje.
Jūrinė nėgėJūrinė nėgė sekliame vandenyje Jungtinėse Valstijose, nufotografuota 2023 m. gegužės 22 d.Photo: Stephanie Tran; crop by Ellicrum, via Wikimedia Commons. CC BY 4.0. Nuotraukos šaltinis · Licencija. Crop by Ellicrum; original photograph by Stephanie Tran. Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Liauna mažoji nėgė po vandeniu prisitvirtinusi prie akmens.
Mažoji nėgėEuropinė mažoji nėgė, nufotografuota po vandeniu.Photo: Julien Renoult, via Wikimedia Commons. CC BY 4.0. Nuotraukos šaltinis · Licencija. The selected Commons file is already cropped. Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Aštriašnipis eršketas plaukia fotoaparato link; po snukiu matyti ūseliai.
Aštriašnipis eršketasAštriašnipis eršketas Monrealio Biodôme, Kanadoje.Photo: Pierre André Leclercq, via Wikimedia Commons. CC BY 4.0. Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Sterlė akvariume su ilgu smailiu snukiu ir šviesių kaulinių plokštelių eilėmis.
SterlėSterlė povandeninėje Vltavos ekspozicijoje Prahoje.Photo: Karelj, via Wikimedia Commons. Public domain (as marked on the source page). Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Juodažiotis grundalas iš šono; ant pirmojo nugaros peleko matyti juoda dėmė.
Juodažiotis grundalasJuodažiotis grundalas pakeltu pirmuoju nugaros peleku.Photo: Peter van der Sluijs, via Wikimedia Commons. CC BY-SA 3.0. Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Suaugęs nuodėgulinis grundalas akvariume iš šono.
Nuodėgulinis grundalasSuaugęs nuodėgulinis grundalas, dar vadinamas amūriniu grundalu, akvariume.Photo: Petrtyl, via Wikimedia Commons. CC BY-SA 3.0. Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Šviesi upinė nėgė susirangiusi rankoje laikomame tinkle.
Upinė nėgėEuropinė upinė nėgė, nufotografuota tinkle.Photo: Andre Hosper, via Wikimedia Commons. CC BY 4.0. Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Atlantinė menkė iš šono ant padėklo.
Atlantinė menkėPo sugavimo iš šono parodyta atlantinė menkė.Nuotrauka neįrodo, kad menkes leidžiama gaudyti ar pasilikti.Photo: Zserghei (as attributed on the source page), via Wikimedia Commons. Public domain (as marked on the source page). Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Virš vandens laikomas kiršlys su išskleistu aukštu dėmėtu nugaros peleku.
Kiršlys: pakeltas nugaros pelekasVirš vandens nufotografuotas europinis kiršlys pakeltu nugaros peleku.Photo: Tomasdauk, via Wikimedia Commons. CC BY-SA 4.0. Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Apskrita jūrinės nėgės burna su dantų eilėmis.
Jūrinė nėgė: burnos disko detalėJūrinės nėgės burnos disko vaizdas iš arti.Photo: U.S. Fish and Wildlife Service, via Wikimedia Commons. Public domain (as marked on the source page). Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.

Jūsų privatumo pasirinkimai

Būtinoji saugykla užtikrina jūsų pasirinktų svetainės funkcijų veikimą ir visada yra prieinama.

„Google Analytics“ matuoja puslapių peržiūras ir apsilankymus. Reklamos funkcijos išjungtos. Pasirinkimas šioje naršyklėje saugomas 180 dienų. „Stay22“ ir vaizdo įrašų pasirinkimai yra atskiri.

Privatumo politika