Žvejyba Lietuvoje · lankytojo vadovas

Saugi ir atsakinga žvejyba Lietuvoje

Nelaimės dažniausiai prasideda nuo kasdienių sprendimų. Pavojų gali sukelti stiprėjant vėjui nuleista valtis, nežinomas ledas, žingsnis per giliai brendant ar paplūdimyje paliktas valas. Ramus krantas taip pat nereiškia, kad jame nėra gamtosaugos apribojimų.

14 dalis iš 19 Vadovas lietuvių kalba

Šį puslapį naudokite kartu su naujausiomis Lietuvos taisyklėmis ir vietos orų informacija.

Meškerių, kabliukų, masalų, tinklų, echolotų ir specialių būdų teisėtumą tikrinkite atskirame leidžiamos ir draudžiamos žvejybos įrangos gide.

Išsaugokite arba atsispausdinkite pagalbos kortelę

Užpildykite ją prieš išvykdami; kopiją perduokite žmogui, kuris žinos, kada turite grįžti.

  • Skubios pagalbos numeris: 112
  • Planuojamas vandens telkinys ir teisėtas ruožas: ____________________
  • Koordinatės arba bendrinamas žemėlapio taškas, patikrintas tikslioje žvejo stovėjimo, prieigos ar valties nuleidimo vietoje: ____________________
  • Tiksli žvejo vieta, prieiga ar valties nuleidimo vieta sutikrinta su koordinatėmis: [ ] Patvirtinta ____________________
  • Prieiga, valties nuleidimo ar susitikimo vieta: ____________________
  • Maršrutas arba valties pavadinimas: ____________________
  • Žmonių skaičius grupėje: ____________________
  • Grupės kontaktinis asmuo ir mobiliojo telefono numeris: ____________________
  • Planuojamas grįžimo laikas: ____________________
  • Vieta bendrinama su: ____________________
  • Gido, šeimininko ar kapitono kontaktas: ____________________
  • Kitas tinkamas tuo metu dirbantis vietos pagalbos kontaktas, jei yra (pavadinimas, patikrintas telefonas ir darbo laikas): ____________________
  • Vėluojant skambinti: ____________________

Koordinates įrašykite tik patikrinę žemėlapio tašką tikslioje vietoje, kur grupė stovės, prieis prie vandens arba nuleis valtį, o ne pagal bendrą paieškos rezultatą. Patikrinkite kiekvieną ne skubiosios pagalbos kontaktą ir laiką, kada ten iš tiesų dirbs darbuotojai; nepatvirtintą laukelį palikite tuščią. Išsaugotas žemėlapio taškas naudingas, bet jis nepakeičia aiškaus vandens telkinio pavadinimo, prieigos vietos ir grįžimo plano, kurį kitas asmuo galėtų perduoti numeriu 112.

Prieš išeidami iš apgyvendinimo vietos

  • Pasakykite kitam žmogui konkretų telkinį, prieigos vietą, maršrutą ir grįžimo laiką.
  • Turėkite su savimi leidimo numerį, asmens tapatybės dokumentą ir išsaugotas oficialias sąlygas.
  • Patikrinkite vėją, lietų, perkūniją, oro temperatūrą ir vandens sąlygas.
  • Įkraukite telefoną ir laikykite jį vandeniui atspariame dėkle.
  • Pasiimkite geriamojo vandens, apsaugą nuo saulės ir šiltą papildomą sluoksnį.
  • Turėkite pirmosios pagalbos priemonių ir įrankių kabliukui saugiai išimti.
  • Turėkite prieigos maršrutui tinkamą žibintą, tačiau netrikdykite gyvūnų.

Lietuvoje veikia bendras Europos skubiosios pagalbos numeris 112.

Valtys

Dėvėkite tinkamo dydžio gelbėjimosi liemenę. Mažam vaikui netinka suaugusiojo liemenė, o pažeistos liemenės nenaudokite net trumpai išvykai.

Prieš išvykdami išsiaiškinkite:

  • koks leistinas keleivių skaičius;
  • kas atsakingas už valtį;
  • kur yra avarinė įranga;
  • kokiomis oro sąlygomis išvyka nutraukiama;
  • kurios telkinio dalys uždarytos arba yra arti sienos;
  • ar leidžiama naudoti variklį;
  • kaip grįžti, jei sugenda variklis ar telefonas.

Atviroms Kuršių marių dalims ir dideliems ežerams, pavyzdžiui, Plateliams, reikia daugiau atsargumo, nei galima spręsti iš nedidelio žemėlapio.

Upės ir bridimas

Segėkite bridkelnių diržą ir, jei pagrindas nepatikimas, naudokite lazdą. Briskite lėtai ir nekirskite upės, jei neaišku, kaip saugiai grįšite. Šaltas vanduo gali greitai atimti jėgas net šiltu oru.

Venkite užtvankų, žuvų pralaidų, tiltų konstrukcijų ir siaurų vietų su greita srove. Baikite, jei kylantis vanduo, prastas matomumas, nuovargis ar šaltis didina pavojų.

Poledinė žūklė

AAD reikalauja, kad žvejojant ant ledo būtų turimi du lanksčia jungtimi sujungti gelbėjimosi smaigai. Smaigus laikykite paruoštus nedelsiant panaudoti įlūžus ledui.

Paskelbtose gairėse vienam žmogui nurodomas storesnis nei 7 cm ledas, grupei – bent 12 cm. Mėlynas ar žalias ledas apibūdinamas kaip tvirtesnis už baltą ar geltoną. Rekomenduojama eiti dieną, bent dviese, laikantis atstumo.

Vien storio nepakanka. Srovės, versmės, kanalai, nendrės, tiltai, įtekos, sniego danga ir temperatūros kaita gali sudaryti silpnas vietas. Atvykusiam žvejui reikia aktualaus vietos įvertinimo ir pasirengimo išvyką atšaukti.

Turėkite šalčiui tinkamą nepripučiamą plūdrumo priemonę, gelbėjimo lyną ir sausus drabužius. Poilsinės žvejybos kelionėje nevažiuokite automobiliu ant ledo.

Žieminės žvejybos gide pateikiamas visas įrangos sąrašas, leidžiamų masalų ir rūšių datos, vietovės, žiemos nakvynės klausimai bei veiklos be ledo.

Kaip elgtis su žuvimi

Graibštą, žnyples ir fotoaparatą pasiruoškite prieš ištraukdami žuvį. Sušlapinkite rankas bei graibštą, prilaikykite žuvį ir kuo trumpiau laikykite ją ore. Nedėkite jos ant sauso smėlio, betono, sniego ar įkaitusio valties dugno.

Privalomą paleisti žuvį nedelsdami grąžinkite į tą patį telkinį. Jautrių rūšių žvejybą baikite, jei dėl aukštos vandens temperatūros, silpnos srovės ar išsekimo abejojate, ar žuvis išgyvens.

Palikite vietą švaresnę

Lietuvos taisyklės reikalauja sutvarkyti žvejybos vietą prieš žvejybą ir po jos, surinkti šiukšles 5 m spinduliu. Valas ir kabliukai ypač pavojingi paukščiams bei kitiems lankytojams. Panaudotiems kabliukams ir valui turėkite nedidelę tvirtą dėžutę.

Nepjaukite augmenijos, nekurkite naujos laužavietės ir nevažiuokite automobiliu prie vandens krašto. Saugomose teritorijose stovyklaukite ir kurkite laužus tik tam skirtose vietose. Bendroji paviršinių vandens telkinių apsaugos taisyklė draudžia motorine transporto priemone važiuoti ar ją statyti arčiau kaip 25 m nuo kranto linijos. Ji aiškiai nelaiko esamo teisėto kelio, gatvės, aikštės, stovėjimo aikštelės ar gyvenamojo kiemo neteisėtu vien dėl to, kad jis yra arti vandens. Ribotos paskirties išimtis gali būti taikoma nuleidžiant plaukiojimo priemonę į vandenį arba važiuojant ant ledo, kai pati veikla leidžiama. Nė viena iš šių išimčių nesuteikia bendros teisės važiuoti pakrante ar palikti automobilį ant augmenijos.

Atskirkite tris klausimus: ar transporto priemonė gali naudotis privažiavimo keliu ar stovėjimo vieta, ar ten galima nuleisti plaukiojimo priemonę ir ar asmuo prie to vandens gali turėti žvejybos įrankius. Teisėta stovėjimo vieta nesukuria teisės žvejoti. Atskirai, asmuo be reikiamo leidimo ar teisės žvejoti nemokamai arba šalia vandens, kuriame žvejoti draudžiama, negali būti vandenyje ar arčiau kaip 25 m nuo jo su mėgėjų žvejybos įrankiais.

Miškuose palapinės ir kemperiai turi būti įrengtose viešose poilsio ar stovyklavimo vietose. Bendra 5 m pakrantės prieigos juosta nesuteikia teisės kirsti privataus kiemo, naudotis privačia prieplauka ar platforma, stovyklauti privačioje žemėje arba statyti automobilį bet kurioje patogioje vietoje.

Naudokitės įrengtomis laužavietėmis ir laikykitės laikinų gaisro pavojaus apribojimų. Laužui kurti, stovyklauti ar organizuotai veiklai už įrengtos miško poilsio vietos gali reikėti raštiško leidimo. Ramus žvejybos krantas nebūtinai yra stovyklavietė.

Invaziniai vėžiai ir kitų rūšių apsauga

Lietuvoje saugomos vietinės ir invazinės vėžių rūšys vertinamos skirtingai. Žymėtiesiems ir rainuotiesiems vėžiams pagal šaltinyje nurodytas taisykles netaikomi dydžio ar skaičiaus apribojimai. Plačiažnyplių vėžių gaudyti negalima, o siauražnypliams galioja nustatytas sezonas, dydis ir kiekio riba.

Rūšį būtina atpažinti. Gyvų vėžių neperkelkite į kitą telkinį, nenaudokite masalui ir nepaleiskite invazinių vėžių kitur. Prieš gaudydami atsiverskite aktualų iliustruotą AAD vėžių gidą.

Prieš keisdami vandens telkinius, išvalykite įrangą

Su purvu, augalais ir įrangoje likusiu vandeniu tarp telkinių gali plisti organizmai. Nuo batų, tinklų, valčių, priekabų ir inkarų pašalinkite augalus bei nuosėdas. Ten, kur leidžiama, išpilkite susikaupusį vandenį ir įrangą išdžiovinkite prieš kitą telkinį. Neperkelkite gyvo masalo, vėžių ar kibiro vandens į kitą žvejybos vietą.

AAD invazinių rūšių gairėse valčių džiovinimas minimas kaip būdas mažinti Naujosios Zelandijos vijasraigių plitimą. Gidas ar nuomotojas turėtų paaiškinti įrangos valymą, kai ji naudojama skirtinguose telkiniuose.

Erkės pakrantėse, pievose ir miško takuose

Lietuvoje erkės gali platinti erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pataria gyventojams bei lankytojams, ypač daug laiko praleidžiantiems gamtoje, su mediku aptarti skiepus nuo erkinio encefalito. Pasitarkite prieš kelionę: skiepų schemai reikia laiko. Vakcinos nuo Laimo ligos nėra.

Į žvejybos vietą eikite su šviesiais, rankas ir kojas dengiančiais drabužiais: ant jų lengviau pastebėti erkes. Kelnių apačią sukiškite į kojines ar batus, repelentą naudokite pagal etiketę. Grįžę apžiūrėkite drabužius, įrangą ir visą kūną, taip pat galvos odą, už ausų, pažastis, juosmenį, kirkšnis bei pakinklius.

Nedelsdami pašalinkite įsisiurbusią erkę plonais pincetais, tolygiai traukdami arti odos, jos nesukdami ir nespausdami. Nuvalykite įkandimo vietą ir 30 dienų stebėkite savo sveikatą. Jei atsiranda plintantis raudonas bėrimas, karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas ar kiti nerimą keliantys simptomai, kreipkitės medicininės pagalbos ir paminėkite erkės įkandimą. Tai yra bendra informacija apie kelionių saugumą, o ne individuali medicininė konsultacija.

Atsižvelkite į kitus prie vandens

Prie telkinių būna gyventojų, besimaudančiųjų, irkluotojų ir laukinių gyvūnų. Valo netieskite per pažymėtas maudymosi vietas ar laivybos kelius. Prie namų venkite triukšmo ir ryškių šviesų. Dronų prie paukščių ar saugomose zonose neskraidinkite, jei nesilaikoma visų aviacijos ir parko taisyklių.

Neskelbkite tikslių lizdų, nerštaviečių ar pažeidžiamų žuvų vietų. Regioną galima pristatyti nepažymint jautrių vietų žemėlapyje.

Oficialūs šaltiniai

Žuvų nuotraukų katalogas

Nuotraukos su naudojimo licencijomis skirtos rūšims pažinti ir kelionei planuoti. Nuotrauka nepatvirtina teisės žuvį tikslingai žvejoti, pasilikti, vežti ar naudoti masalui. Galiojančias sąlygas tikrinkite atitinkamame teksto skyriuje.

Iš šono plaukiantis skersnukis su aiškiai atsikišusiu snukiu.
SkersnukisSkersnukis, nufotografuotas André Karwath.Photo: André Karwath aka Aka, via Wikimedia Commons. CC BY-SA 2.5. Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Iš šono parodytas ilgas europinis vijūnas su matomais burnos ūseliais.
VijūnasEuropinis vijūnas, nufotografuotas studijoje Ukrainoje.Photo: George Chernilevsky, via Wikimedia Commons. Public domain (as marked on the source page). Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Ilga marga jūrinė nėgė išsitiesusi ant akmenų sekliame vandenyje.
Jūrinė nėgėJūrinė nėgė sekliame vandenyje Jungtinėse Valstijose, nufotografuota 2023 m. gegužės 22 d.Photo: Stephanie Tran; crop by Ellicrum, via Wikimedia Commons. CC BY 4.0. Nuotraukos šaltinis · Licencija. Crop by Ellicrum; original photograph by Stephanie Tran. Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Liauna mažoji nėgė po vandeniu prisitvirtinusi prie akmens.
Mažoji nėgėEuropinė mažoji nėgė, nufotografuota po vandeniu.Photo: Julien Renoult, via Wikimedia Commons. CC BY 4.0. Nuotraukos šaltinis · Licencija. The selected Commons file is already cropped. Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Aštriašnipis eršketas plaukia fotoaparato link; po snukiu matyti ūseliai.
Aštriašnipis eršketasAštriašnipis eršketas Monrealio Biodôme, Kanadoje.Photo: Pierre André Leclercq, via Wikimedia Commons. CC BY 4.0. Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Sterlė akvariume su ilgu smailiu snukiu ir šviesių kaulinių plokštelių eilėmis.
SterlėSterlė povandeninėje Vltavos ekspozicijoje Prahoje.Photo: Karelj, via Wikimedia Commons. Public domain (as marked on the source page). Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Juodažiotis grundalas iš šono; ant pirmojo nugaros peleko matyti juoda dėmė.
Juodažiotis grundalasJuodažiotis grundalas pakeltu pirmuoju nugaros peleku.Photo: Peter van der Sluijs, via Wikimedia Commons. CC BY-SA 3.0. Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.
Suaugęs nuodėgulinis grundalas akvariume iš šono.
Nuodėgulinis grundalasSuaugęs nuodėgulinis grundalas, dar vadinamas amūriniu grundalu, akvariume.Photo: Petrtyl, via Wikimedia Commons. CC BY-SA 3.0. Nuotraukos šaltinis · Licencija Svetainės pakeitimas: sumažinta ir konvertuota į WebP/JPEG; neapkirpta.

Jūsų privatumo pasirinkimai

Būtinoji saugykla užtikrina jūsų pasirinktų svetainės funkcijų veikimą ir visada yra prieinama.

„Google Analytics“ matuoja puslapių peržiūras ir apsilankymus. Reklamos funkcijos išjungtos. Pasirinkimas šioje naršyklėje saugomas 180 dienų. „Stay22“ ir vaizdo įrašų pasirinkimai yra atskiri.

Privatumo politika