Nepriklausomybė, okupacijos ir valstybės atkūrimas
XX amžius buvo pats žiauriausias ir labiausiai Lietuvą pakeitęs laikotarpis jos istorijoje. Per 75 metus Lietuva paskelbė nepriklausomybę, buvo okupuota Sovietų Sąjungos, užimta nacistinės Vokietijos, vėl okupuota Sovietų Sąjungos, o galiausiai, nepaisydama milžiniško spaudimo, taikiai išsivadavo ir tapo Europos Sąjungos nare. Tai nepaprasta istorija.
1918 m. vasario 16-oji: Nepriklausomybės diena
Pirmasis pasaulinis karas sugriovė tris imperijas, ilgai dominavusias Rytų Europoje: Rusijos, Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos. Šiame chaose mažoms Baltijos jūros regiono tautoms atsivėrė galimybė, kuri galėjo niekada nepasikartoti. Lietuva jos neiššvaistė.
1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvos Taryba, vadovaujama Jono Basanavičiaus, pasirašė Nepriklausomybės Aktą. Jį pasirašė visi 20 Tarybos narių. Aktas skelbė, kad Lietuva atkuria nepriklausomą valstybę, nutraukiančią ankstesnius valstybinius ryšius su kitomis valdžiomis. Tai buvo drąsus pareiškimas, nes tuo metu Vokietija vis dar faktiškai kontroliavo Lietuvos teritoriją. Tačiau sprendimas buvo priimtas, ir jis tapo istoriniu faktu, turėjusiu milžinišką reikšmę vėlesniems metams.
Vasario 16-oji šiandien yra viena svarbiausių Lietuvos valstybinių švenčių. Tą dieną šalis dar nebuvo iš tiesų laisva, bet tai buvo diena, kai Lietuva aiškiai pasakė, kas ji yra ir kuo ketina tapti.
Tarpukario Respublika
Pirmoji Lietuvos Respublika gyvavo du dešimtmečius, nuo 1918 iki 1940 m., ir tai buvo labai produktyvūs metai. Žemės reforma išskaidė didžiuosius dvarus ir perdavė žemę valstiečiams ūkininkams. Buvo kuriamos modernios valstybės institucijos: parlamentas, teismai, kariuomenė. Švietimas tapo privalomas. Lietuvių kalba, ilgai slopinta arba laikyta valstietiška tarme, pagaliau buvo pripažinta visaverte valstybės ir mokslo kalba.
Kaunas tuo laikotarpiu buvo laikinoji sostinė, nes Vilnių kontroliavo Lenkija. Tai buvo skaudus klausimas Lietuvos ir Lenkijos santykiuose. Šiandien Kaune išlikę daug tarpukario modernizmo architektūros pavyzdžių, o 2023 m. šis paveldas buvo pripažintas UNESCO. Lankytojams tai yra lengviausias būdas pamatyti tarpukario Respublikos ambiciją gatvėse, pašto pastatuose, daugiabučiuose ir viešuosiuose pastatuose.
Molotovo-Ribentropo paktas ir katastrofa
1939 m. rugpjūčio 23 d. nacių Vokietijos ir Sovietų Sąjungos paktas bei jo slaptieji protokolai parengė Rytų Europos padalijimą. Iš pradžių Lietuva buvo priskirta Vokietijos interesų sričiai, bet 1939 m. rugsėjo 28 d. Vokietijos ir Sovietų Sąjungos susitarimu didžioji Lietuvos dalis buvo perduota Sovietų Sąjungos interesų sričiai.
1940 m. birželį Sovietų Sąjunga pateikė ultimatumą, reikalaudama įsileisti papildomas Raudonosios armijos pajėgas ir sudaryti prosovietinę vyriausybę. Lietuva, atsidūrusi tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, neturėjo realaus pasirinkimo. Liepą surengtas tariamai „savanoriškas“ balsavimas paskelbė Lietuvos Sovietų Socialistinę Respubliką ir paprašė ją priimti į SSRS.
Vakarų demokratijos šios aneksijos nepripažino teisėta pagal tarptautinę teisę, ir šios pozicijos laikėsi per visą okupacijos laikotarpį.
Nacių invazija ir Holokaustas
1941 m. birželį Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą, ir Lietuva greitai pateko į nacistinės Vokietijos okupaciją. Tai tapo katastrofa Lietuvos žydams. Nacių okupacijos metu buvo nužudyta apie 90-95 proc. Lietuvos žydų - maždaug 190 000-200 000 ir daugiau žmonių. Tai vienas didžiausių proporcinių žydų bendruomenės praradimų nacių okupuotoje Europoje.
Lietuva, kaip ir kitos šalys, iki šiol eina sudėtingu keliu, kalbėdama apie kolaboravimo ir pasipriešinimo klausimus šiuo laikotarpiu. Tai skausmingas, bet būtinas pokalbis. Šios tragedijos negalima pamiršti.
Antroji sovietinė okupacija ir tremtys
1944 m. Raudonoji armija grįžo. Lietuva vėl tapo Sovietų Socialistine Respublika, šį kartą iki 1990 m. Sovietų valdžia deportavo dešimtis tūkstančių žmonių į Sibirą ir kitas atokias SSRS vietas. Pirmoji didelė trėmimų banga 1941 m. birželį buvo ypač žiauri: per dvi dienas iš Lietuvos buvo išvežta daugiau nei 17 000 žmonių. Ginkluotas pasipriešinimas tęsėsi iki XX a. 6-ojo dešimtmečio vidurio. Partizanai, vadinami miško broliais, kovojo miškuose ir kaimuose.
Sąjūdis ir Baltijos kelias
1988 m. Lietuva vėl atrado savo balsą. Sąjūdis, reformų judėjimas, kurio pavadinimas reiškia tiesiog judėjimą, subūrė šimtus tūkstančių žmonių. Jis buvo organizuotas, taikus ir nepaprastai veiksmingas.
1989 m. rugpjūčio 23 d., lygiai po 50 metų nuo Molotovo-Ribentropo pakto, apie du milijonai žmonių susikibo rankomis žmonių grandinėje nuo Vilniaus per Rygą iki Talino. Baltijos kelias driekėsi apie 600-675 kilometrus. Tai buvo viena didžiausių taikių demonstracijų Europos istorijoje ir aiškiai parodė pasauliui, kaip atrodo tauta, apsisprendusi būti laisva.
1990 m. kovo 11-oji ir valstybės atkūrimas
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba balsavo 124 balsais už ir nė vienu prieš už nepriklausomybės atkūrimą. Lietuva tapo pirmąja Sovietų Sąjungos respublika, žengusia tokį žingsnį. Sovietų atsakas buvo ekonominė blokada, o vėliau - karinė jėga.
1991 m. sausio 13-osios naktį sovietų tankai ir kareiviai šturmavo Vilniaus televizijos bokštą. Žuvo keturiolika neginkluotų gynėjų, beveik 1 000 žmonių buvo sužeista. Šimtai tūkstančių žmonių susirinko ginti Parlamento ir kitų svarbių vietų savo kūnais. Šie vaizdai apskriejo pasaulį, o tarptautinis spaudimas Sovietų Sąjungai smarkiai išaugo.
1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva buvo priimta į Jungtines Tautas. 2004 m. kovo 29 d. ji įstojo į NATO, 2004 m. gegužės 1 d. - į Europos Sąjungą, o 2015 m. sausio 1 d. įsivedė eurą.
Verta pamatyti šiandien
Vilniuje Televizijos bokštas ir teritorija prie Parlamento nėra tik sovietmečio objektai. Tai vietos, kuriose neginkluoti žmonės 1991 m. sausį gynė atkurtą Lietuvos valstybę.
Lietuva šiandien
Šiandien Lietuva yra nepriklausoma demokratinė valstybė, Europos Sąjungos ir NATO narė. Valstybingumo praradimo ir atkūrimo atmintis čia tebėra svarbi viešajame gyvenime. Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji nėra vien oficialios šventės. Jos sieja šiuolaikinę Lietuvą su ilga nepriklausomybės, okupacijų ir valstybės atkūrimo istorija.
Šiuose penkiuose skyriuose pasakojama istorija lankytojams matoma ir šiandien: gintaro tradicijose Baltijos pajūryje, Vilniaus baroko gatvėse, Kauno modernizmo architektūroje, sovietmečio atminties vietose ir pačioje lietuvių kalboje.
Padėka
Nuoširdžiai dėkojame Eugenijui, lietuviško „YouTube“ kanalo „Прибалтийский Тигр“ autoriui, už tai, kad jis rusų kalba nagrinėja Lietuvos ir Baltijos šalių istoriją, padeda atskirti faktus nuo mitų ir daro regiono istorinį kontekstą aiškesnį rusakalbei auditorijai.
Šaltiniai
- Lietuvos Respublikos Seimas - moderniojo parlamentarizmo ištakos
- UNESCO World Heritage Centre - modernistinis Kaunas
- Yale Avalon Project - nacių ir sovietų slaptasis protokolas, 1939 m. rugpjūčio 23 d.
- United States Holocaust Memorial Museum - Lithuania
- UNESCO Memory of the World - Baltijos kelias
- Lietuvos Respublikos Seimas - Lietuva ir 1991 m. sovietinė agresija
- United Nations Digital Library - Lietuvos priėmimas, 1991 m. rugsėjo 17 d.
- NATO - plėtra ir 10 straipsnis
- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija - Lietuva Europos Sąjungoje
- European Central Bank - Lietuva įsivedė eurą 2015 m. sausio 1 d.
Pagrindiniai šaltiniai apie šiame straipsnyje minimas datas ir faktus.