Nepriklausomybė, okupacija ir atkūrimas

16 vasario 1918: nepriklausomybės diena

Pirmasis pasaulinis karas sugriovė tris didžiąsias imperijas, pavergusias Rytų Europą: Rusijos, Vokietijos ir Austro-Vengrijos. Toje sumaištyje maži Rytų Europos ir Baltijos jūros regiono tautai turėjo unikalią galimybę. Lietuva to nepraleido.

1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Taryba, kuriai vadovavo Jonas Basanavičius, pasirašė Nepriklausomybės aktą. Jame skelbta, kad Lietuva atkuria nepriklausomą valstybę, atjungtą nuo visų buvusių ryšių su kitomis valstybėmis. Tai buvo drąsu, nes tuo metu Vokietija dar de facto kontroliavo Lietuvos teritoriją. Bet tai buvo istorinis faktas.

Vasario 16-oji šiandien yra svarbiausia Lietuvos valstybinė šventė. Nors šalis nebuvo tikrai laisva tą dieną, būtent tada ji nusprendė, kas ji yra ir kuo nori tapti.

Tarpukario respublika

Pirmoji Lietuvos respublika truko du dešimtmečius (1918-1940) ir tai buvo tikrai produktyvus laikotarpis. Žemės reforma padalino didžiuosius dvarus tarp valstiečių. Buvo kuriamos modernios valstybinės institucijos: parlamentas, teismai, kariuomenė. Švietimas tapo privalomas. Lietuvių kalba buvo pagaliau laikoma akademikų, o ne tik valstiečių reikalu.

Kaunas tarnavo laikina sostine, nes Vilnius tuo metu buvo Lenkijos kontroliuojamas (tai labai skausminga tema lietuvių-lenkų santykių istorijoje). Kaunas šiuo laikotarpiu pastatė nuostabius modernistinės architektūros pavyzdžius, kuriuos galima matyti iki šiol ir kurie 2023 metais buvo įtraukti į UNESCO sąrašą.

Molotovo-Ribbentropo paktas ir katastrofa

1939 m. rugpjūtis pakeitė viską. Nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasirašė slaptą paktą, kuris daugelio Rytų Europos tautų likimą iš anksto numatė. Lietuva atiteko Sovietų Sąjungos įtakos sferai.

1940 m. birželį Sovietų Sąjunga ultimatumu pareikalavo, kad Lietuva leistų įvesti Raudonosios armijos papildomas pajėgas ir sudarytų sovietams palankią vyriausybę. Lietuva, apsupa Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, neturėjo tikros galimybės atsisakyti. Liepos mėnesį surengtas tariamai "savanoriškas" balsavimas paskelbė Lietuvą Tarybų Socialistine Respublika ir prašė jos priėmimo į SSRS sudėtį. Vakarų demokratijos šio aneksijos niekada de jure nepripažino.

Nacių invazija ir Holokaustas

1941 m. birželį Vokietija įsiveržė į Sovietų Sąjungą, ir Lietuva greitai atsidūrė nacių valdžioje. Tai, kas sekė, buvo katastrofa Lietuvos žydams. Maždaug 200 000 žydų - apie 95 procentai visų Lietuvos žydų gyventojų - buvo nužudyti. Tai vienas aukščiausių žydų gyventojų netekčių procentų visos nacių okupuotos Europos mastu.

Lietuva šiandien, kaip ir kitos šalys, tebegvildena sunkias klausimus apie kolaboravimą ir pasipriešinimą šiuo laikotarpiu. Tai skaudinga, bet būtina diskusija. Tragedija neturėtų būti pamiršta.

Antroji sovietų okupacija ir deportacijos

1944 m. Raudonoji armija grįžo. Lietuva vėl tapo Tarybų Socialistine Respublika - šį kartą iki 1990 metų. Sovietų valdžia deportavo dešimtis tūkstančių žmonių į Sibirą ir kitas atokias SSRS vietas. Pirmoji deportacijų banga 1941 m. birželį buvo itin žiauri - tik per dvi dienas iš Lietuvos buvo išvežta per 17 000 žmonių. 1949 m. deportacijos, nukreiptos pirmiausia prieš kaimo gyventojus, išvežė dar daugiau.

Ginkluotas pasipriešinimas truko iki pat 1950-ųjų vidurio. Miško broliai, kaip buvo vadinami partizanai, kovojo tiek prieš vokiečius, tiek prieš sovietų valdžią. Paskutinis partizanas buvo suimtas 1956 metais. Kiti išliko slaptybėje iki pat atgimimo laikų.

Sąjūdis ir Baltijos kelias

1988 metais Lietuva atgavo balsą. Sąjūdis - reformų judėjimas, kurio vardas reiškia tiesiog "judėjimas" - sutelkė šimtus tūkstančių žmonių. Jis buvo organizuotas, taikiai ir nuostabiai veiksmingas.

1989 m. rugpjūčio 23 d. - lygiai 50 metų po Molotovo-Ribbentropo pakto - maždaug du milijonai žmonių susitvėrė ranka rankon nuo Vilniaus per Rygą iki Talino. Baltijos kelias apėmė beveik 700 kilometrų. Tai buvo vienas didžiausių taikiųjų demonstracijų Europos istorijoje, ir jis parodė pasauliui, kaip atrodžiusi tautos, nusprendusios atgauti laisvę.

1990 m. kovo 11 d. ir atkūrimas

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba balsavo 124:0 už nepriklausomybės atkūrimą. Lietuva tapo pirmąja sovietine respublika, paskelbusią tokį sprendimą. Sovietų valdžia reagavo ekonomine blokada ir galiausiai karinėmis pajėgomis.

1991 m. sausio 13 d. naktį sovietų tankai ir kareiviai šturmavo Vilniaus televizijos bokštą. Trylika civilių žuvo. Šimtai tūkstančių žmonių susirinko prie parlamento ir kitų objektų ginti savo šalies. Vaizdai pasklido po pasaulį ir tarptautinis spaudimas ant Sovietų Sąjungos išaugo.

1991 m. rugsėjį Lietuva buvo pripažinta tarptautiniu mastu ir priimta į Jungtines Tautas. 2004 m. ji įstojo tiek į NATO, tiek į Europos Sąjungą - dviguba integracija į Vakarų struktūras, kuri buvo visų šių dešimtmečių kova. 2015 m. ji perėjo prie euro.

Lietuva šiandien

Lietuva šiandien yra gyva demokratija, viena greičiausiai augančių ES ekonomikų per du dešimtmečius, ir šalis, turinti vieną ryškiausių tapatybės jausmų Europoje. Vasario 16-osios ir kovo 11-osios šventės vykdomos su tikru gilumu - tai ne tik ceremonijos, bet atsiminimas apie tai, ką reiškia netekti laisvės ir ją atgauti.

Istorija - visos šios istorijos, aprašytos šiose penkiose skyriuose - gyvuoja Lietuvoje kasdien. Gintaro papuošaluose. Barokiniuose Vilniaus bokštuose. Krepšinio sielovada. Ir kalboje - ta senovine, ištverminga, gyva kalba, kuri išgyveno viską, ką pasaulis į ją metė.

-----------------------------------------------------------------------

* Apsilankykite rusakalbiame Lietuvos „YouTube“ kanale „Pribaltijskij tigr“, https://www.youtube.com/@Tiger_of_Baltic , kad geriau susipažintumėte su Lietuvos istorija.